„Moterys moksle: iššūkiai ir galimybės“

Renginio data: 2024 balandžio 12 d. 16 val.

Naujos technologijos dažnai sukelia revoliucijas, kurios verčia mus tobulėti, kad gautume daugiaunaudos. Pramonės 4.0 koncepcija pasirodė prieš keletą metų, siekiant konceptualizuoti įvairias technologijas, įskaitant skaitmenines technologijas ir biotechnologijas. Aukštas išsilavinimo ir įgūdžių lygis ateinančiais metais tampa vis svarbesnis darbo rinkoje, todėl reikia rasti pusiausvyrą tarp elgesio, technologinių, analitinių ir verslumo įgūdžių. ES investuoja į lyčių skirtumo panaikinimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) švietime, nes tai turės tiesioginės įtakos ekonomikos augimui. Nors pastebima tam tikra pažanga įdarbinant moteris didelėse technologijų įmonėse, skaidrios stiklinės lubos vadovaujančioms pareigoms vis dar išlieka. Siekiant paskatinti daugiau merginų rinktis su STEM susijusias profesijas, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultetas kartu su partneriais iš Ispanijos, Graikijos ir Kipro pradėjo Erasmus KA2+ programos projektą „Moterų dalyvavimo STEM srityse skatinimas, siekiant patenkinti pramonės 4.0 poreikius – FEMSTEM” (2023-1-ES01-KA220-HED-000155347)

2024 m. balandžio 12 dieną VDU Gamtos mokslo fakultetas ir  akademinio jaunimo mokslinė draugija „Modusas“  suorganizavo įkvepiančią diskusiją „Moterys moksle: iššūkiai ir galimybės“. Renginį atidarė Vytauto Didžiojo Universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis tardamas sveikinimo žodį. Rektorius teigė, jog universitete 2024 m. vidutinis moterų darbuotojų atlyginimas yra didesnis nei vyrų bei atviravo ir džiaugėsi, kad jį darbo aplinkoje supa tiek daug protingų moterų. Renginio iniciatorius VDU GMF dekanas prof. dr. Saulius Mickevičius perdavė Europos parlamento narės Vilijos Blinkevičiūtės sveikinimą,  pristatė FEMSTEM projektą.

Renginio metu klausytojai turėjo galimybę išgirsti 20-ties nepaprastų moterų istorijas ir pasakojimus trimis pagrindinėmis temomis: mokslo, verslo ir švietimo. Pirmoje diskusijos dalyje Lietuvos mokslininkės dalinosi savo asmeninėmis patirtimis, pergalėmis ir iššūkiais, kylančiais dirbant mokslo srityje. Viena iš kviestinių svečių prof. dr. Julija Kiršienė pasidalino savo įžvalgomis apie universiteto akademinę veiklą. VDU mokslo prorektorė labai džiaugiasi, jog universiteto mokslinėje veikloje dalyvauja net apie 70 proc. moterų. Kita pašnekovė VDU agronomijos fakulteto docentė ir dekanė dr. Aida Adamavičienė akcentavo, kad vis dar yra pastebimi lyčių skirtumai priimant svarbius sprendimus. Nors docentė sutinka su mokslo prorektore, kad mokslo srityje Lietuvoje dirba daug moterų, ji taip pat pastebi, kad sprendimus dažniau priima vyrai. Apie moterų įsitraukimą į mokslo ir akademinę veiklą Europos lygmeniu pasakojo pirmoji Europos jaunosios akademijos narė moteris iš Lietuvos doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė. Nors Europos akademija neskirsto vyrų ir moterų užimančiose pareigose, tačiau, remiantis statistika, jaunoji Europos akademijos narė įžvelgia problemą, jog mokslo srityje moterų sudėtis yra mažesnė. Todėl yra stengiamasi įtraukti vis daugiau moterų teikiant įvairias paramas bei kitas galimybes. Taip pat mokslininkė paatviravo, kad Lietuvos mokslo taryboje nė viena moteris iki šiol nebuvo gavusi aukštų pareigų, tačiau neseniai įsteigtą pirmininko pavaduotojos poziciją užėmė moteriškos lyties atstovė, o tai rodo pažangą lyčių atstovavime vadovaujančiose srityse. VDU GMF Biologijos katedros vedėja prof. dr. Jana Radzijevskaja dalijosi įžvalgomis apie doktorantūros studijas. Ji pastebi, kad į trečiosios pakopos studijas labiau linkusios stoti merginos. Vyrai linkę rinktis profesijas, kuriose mokami didesni atlyginimai, todėl doktorantūros studijos nėra jų pagrindinis pasirinkimas. Apie moterų įsitraukimą ir daromą pažangą mokslo srityje kalbėjo ir VDU GMF Aplinkotyros katedros doc. dr. Jūratė Žaltauskaitė. Ji pastebi, kad pradedantieji verslininkai, mokslininkai, startuoliai daugiausiai dėmesio skiria motyvacijai ir kompetencijai. Pažanga vyksta, nes moterys demonstruoja savo kompetencijas ir neretai sulaukia pripažinimo. Jaunoji mokslininkė dr. Rūta Palepšienė, dirbanti biotechnologijų startuolyje „Genomika“ teigė, kad jaunoms įmonėms nėra svarbi darbuotojų lytis, svarbiau yra jų motyvacija, ryžtas ir noras tobulėti. Mokslininkei paantrino ir Lietuvos energetikos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Raminta Rodaitė. Pasak jos, energetikos sektorius vienas iš pažangiausių šiomis dienomis, tad ir Lietuvos energetikos institute ir vyrai, ir moterys užima lygiavertes pozicijas. Diskusiją apie mokslą užbaigė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Sutulienė, kuri savo darbo aplinkoje yra apsupta kolegių, tad didelių stereotipų nepastebi. Taip pat dr. Rūta linkėjo visoms studijuojančioms ir dirbančioms moterims darbo sūkuryje nepamiršti savęs ir puoselėti pamatines vertybes.

Antroje diskusijos dalyje verslo atstovės kalbėjo apie mokslo ir verslo sankirtą bei iššūkius kuriant startuolių įmones STEM srityje. Dėmesys buvo skiriamas betarpiško bendradarbiavimo svarbai tarp verslo ir mokslo sričių bei iš to kylančioms galimybėms. VDU komunikacijos prorektorė dr. Vilma Bijeikienė pateikė įžvalgų apie ateities studentų kompetencijas Artes liberales vertybes puoselėjančiame universitete. Ji akcentavo, kad VDU skatina studentų verslumą per kūrybiškumo, lyderystės, komandinio darbo ir tarptautinių galimybių sritis. Asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorės doc. dr. Ingos Adamonytės nuomone, biotechnologijos skatina inovacijas, kurios vis dažniau tampa kasdieniogyvenimo dalimi. Trečioji verslo atstovė dr. Daiva Staradumskytė kalbėjo apie jų bendrovėje siūlomas mentorystės programas, įvairias stažuotes, kurių metu studentai gali susipažinti su įmone ir jos tikslais. Taip pat suteikiama galimybė studentams rašyti savo baigiamąjį darbą šioje įmonėje bei suderinti darbąir laisvalaikį, kartu įgyjant praktinių įgūdžių. UAB „Cosmoway“ Eksperimentinės plėtros (MTEP) ir kokybės užtikrinimo skyriaus vadovė dr. Daiva Staradumskytė taip pat papasakojo apie kompanijos veiklą ir galimybes studentams. UAB „Cosmoway“ specializuojasi į baltųjų ženklų produktų kosmetikos gamybą pagal kliento formulę ir dizaino pageidavimus. Įmonė skatina studentus dalyvauti stažuotėse ir ištirti įvairias galimybes kosmetikos sektoriuje. UAB „Nando“ personalo ir kultūros vadovė Giedrė Mockienė papasakojo apie studentų darbo perspektyvas, pasitelkiant biotechnologijų, chemijos ir inžinerijos inovacijas. Nauji darbuotojai gali įsidarbinti į bendrovę, kuri užsiima biostimuliatorių ir paviršinio aktyvumo medžiagųgamyba. Nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“ įkūrėja ir direktorė Meda Šermukšnė remdamasi savo patirtimi komentavo, kad universitetas ir studentai turi prisidėti prie tvaraus maisto kūrybos ateityje, nes tai yra itin aktualu ne tik dabartinėms, bet ir ateities kartoms.

Paskutinėje diskusijos dalyje kviestiniai svečiai kalbėjo apie švietimą, merginų skatinimą studijuoti STEM. VDU Švietimo akademijos kanclerė, prof. dr. Lina Kaminskienė kalbėjo apie ankstyvųjį supažindinimą su gamtos mokslais: skatinamas mergaičių susidomėjimas, ugdoma drąsa ir nuo paauglystės kuriamas teigiamas ir praktinis santykis su STEM dalykais. VDU didaktikos centro vadovė doc. dr. Judita Žukauskienė išreiškė visapusišką palaikymą skatinti merginas tyrinėti STEM sritis. Tai leidžia jauniems asmenims atrasti save ir išbandyti savo jėgas mokslo srityje. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktorė Dovilė Kaminskė aptarė apie mokyklose sudaromas naujas galimybes, pavyzdžiui, įrengiamas laboratorijas ir sukuriamas geresnes sąlygas susipažinti su mokslu tam, kad mergaitės susidomėtų STEM dalykais. VDU biologijos krypties doktorantė ir fizikos mokytoja Neringa Barauskaitė-Šarkinienė universitete įžvelgė daug galimybių studentams, nes pati baigė net 3 gretutines ar papildomas studijas VDU. „VDU – 360° galimybių mokytis visą gyvenimą!” atveria duris studentams laisvai rinktis ne tik pagrindines, bet ir gretutines studijas kituose fakultetuose, o “Minded” studijų programa skatina studentų verslumą, idėjų realizavimą. Tad studentams belieka tik rinktis dominančią sritį, o galbūt pasekti Neringos pavyzdžiu ir pasinaudoti visomis teikiamomis VDU galimybėmis. Gabrielė Ilgūnaitė, LSMU Maisto mokslo bakalauro studijų programos studentė dalinosi savo studijų krypties pasirinkimo ypatumais ir motyvacija rinktis mokslus su STEM dalykais. Dar gimnazijoje ji mąstė rinktis studijų kryptį, susijusią su gamtos mokslais ir tvaria ateitimi maisto srityje. Martyna Buklytė, VDU Aplinkotyros ir aplinkosaugos bakalauro studijų programos studentė, AJMD „Modusas“ prezidentė džiaugėsi organizacijos AJMD „Modusas“ narių veikla ir akcentavo ryžtingą studentų motyvaciją įsitraukti į universiteto populiarinimą. Ji minėjo, kad dažnai sulaukiama naujų narių iš įvairių studijų programų, kurie iniciatyviai domisi STEM dalykais. 

Dėkojame visiems svečiams už dalyvavimą diskusijoje „Moterys moksle: iššūkiai ir galimybės“. Taip pat dėkojame VDU GMF dekanui Sauliui Mickevičiui ir visiems kitiems, prisidėjusiems prie šio renginio įgyvendinimo. Už nepriekaištingą renginio vedimą nuoširdų Ačiū tariame AJMD „Modusas“ alumni Miglei Vasiliauskaitei. Už įamžintas renginio akimirkas dėkojame fotografui Jonui Petroniui. Šis renginys būtų neįvykęs be Erasmus KA2+ programos projekto „Moterų dalyvavimo STEM srityse skatinimas, siekiant patenkinti pramonės 4.0 poreikius – FEMSTEM” (2023-1-ES01-KA220-HED-000155347).

Galerija | 26 nuotr.

Projekto koordinatorius: Baskų krašto universitetas (Ispanija)

Projekto partneriai:
Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva)
Association Valencia Inno Hub (Ispanija)
Kipro universitetas (University of Cyprus) (Kipras) NVO RESET (Kipras)
Tesalio universitetas (University of Thessaly) (Graikija) NVO Stimmuli (Graikija)