Projektas „Mokslo pasaulis laboratorijoje“
Renginio data: 2021 gegužės 20 d.
Kiekvienais metais Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Akademinio Jaunimo Mokslinė Draugija „Modusas“ suteikia moksleiviams galimybes iš arčiau susipažinti su moksline veikla bei universitete slypinčiomis naujovėmis. Tačiau šie metai moksleiviams buvo sudėtingi, nes pandemijos laikotarpiu moksleiviai neteko galimybės praktiškai atlikti laboratorinius darbus bei tyrimus. Dėl šios priežasties, VDU AJMD „Modusas“ organizacija kvietė 9-12 klasių moksleivius „pasimatuoti“ mokslininko chalatą ir dalyvauti keturių renginių cikle. Projekto „Mokslo pasaulis laboratorijoje“ metu, moksleiviai buvo kviečiami prisijungti prie susitikimų su VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) studentais ir mokslininkais, kurie kvietė kartu su jais eksperimentuoti laboratorijose.
Kiekvieno susitikimo pradžioje moksleivių laukė universiteto mokslininkai, kurie pravedė teorinį įvadą. Vėliau kartu buvo „nusikeliama“ į universiteto laboratorijas. Gegužės 18 d. vykusiame susitikime „Laboratorijos spalvos“ dalyvavo ir teorinę dalį moksleiviams pateikė VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros vedėjas Prof. dr. Saulius Šatkauskas. Susitikime trumpai susipažinta su ląstelių auginimu, genų išskyrimu ir dauginimu, jų pernaša į ląsteles bei raiška. VDU GMF biofizikinių tyrimų laboratorijoje pristatyta, kaip ląstelės auginamos ir paruošiamos eksperimentams. Persikėlus į molekulinės biologijos laboratoriją, naudojant polimerazės grandininę reakciją (PGR) norimos genų atkarpos dauginamos ir vertinamos atliekant elektroforezę agarozės gelyje. Galiausiai, elektropernašos stebėjimui naudotos fluorescuojančios medžiagos, tokios kaip propidžio jodidas, o sėkminga įterpto į ląstelės DNR geno, koduojančio GFP (žaliai fluorescuojantį baltymą), raiška įvertinta naudojant fluorescencinės mikroskopijos metodus. Su mokslininko kasdienybe bei darbu laboratorijoje taip pat kvietė susipažinti VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslo darbuotojos Diana Navickaitė, Rūta Palepšienė ir Dovilė Uždavinytė.
Gegužės 20 d. vykusiame susitikime „Kaip atskirti ląstelės junginius, kai jų tūkstančiai?“ dalyvavo ir teorinę dalį moksleiviams pateikė VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorė dr. Lina Ragelienė. Susitikime susipažinta su viena iš svarbiausių mokslininkams kylančių užduočių – norimo ląstelės junginio atskyrimu, kai jų yra ne keletas, o tūkstančiai! Apsilankę VDU GMF laboratorijose moksleiviai sužinojo, kaip gali būti gryninami baltymai pagal molekulinę masę, naudojant gelchromatografiją bei kaip nustatomas išskirtų medžiagų grynumas, pasitelkiant spektofotometriją. Plačiau susipažinta su gelchromotografijos veikimo principu naudojant gelius, sudarytus iš granulių, turinčių poras. Su mokslininko kasdienybe bei darbu laboratorijoje taip pat kvietė susipažinti VDU Gamtos mokslų fakulteto biofizikos doktorantas Salvijus Vykertas.
Gegužės 24 d. vykusiame susitikime „Bakterijų ginklai“ dalyvavo ir teorinę dalį moksleiviams pateikė VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Daugelavičius. Susitikimo metu sužinota, kokie yra bakterijų „ginklai“ bei kaip VDU GMF laboratorijose gali būti tiriamas bakterijų atsparumas įvairiems antimikrobiniams preparatams. Aptarta viena iš galimybių, kuria galima atskirti atsparias ir jautrias bakterijas – etidžio bromido metodas. Naudojant ultravioletinę šviesą, sužadinama etidžio bromido fluorescencija, taip įvertinamas etidžio bromido kiekis bakterijose. Šio metodo esmė: bakterijos, pralaidžios etidžio bromidui, nepasižymi atsparumu antibiotikams. Priešingai elgiasi bakterijos, kurios yra atsparios etidžio bromidui ir antibiotikams – jos šių medžiagų nekaupia, nes turi daugiavaisčio atsparumo siurblius, kurių pagalba šalina toksines medžiagas. Taip pat buvo atliktas bakterijų atsparumo nustatymas naudojant potenciometrinę analizę, kurios metu nustatomas tetrafenilfosfonio (TPP+) jonų patekimas į bakterijas, matuojant membranos įtampos pokytį. Kuo bakterijos atsparesnės, tuo šių jonų į jas pateks mažiau. Jei bakterijos nėra atsparios, į jas patekę TPP+ jonai sukels įtampos pokytį (membranos įtampa sumažės). Su mokslininko kasdienybe bei darbu laboratorijoje taip pat kvietė susipažinti VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslo darbuotoja Sandra Sakalauskaitė.
Gegužės 26 d. vykusiame susitikime „Ar žinai, kas gali sukelti bakterijų pandemiją?“ dalyvavo ir teorinę dalį moksleiviams pateikė VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslinis darbuotojas ir lektorius dr. Paulius Ruzgys. Susitikimo metu kalbėta, apie tai, kas yra bakterijų priešai. Bakterijų priešai – virusai (bakteriofagai), kurie žmogui nėra kenksmingi, tad gali būti naudojami prieš antibiotikams atsparias bakterijas. Pirmiausia, VDU GMF laboratorijoje buvo nustatoma turimų bakteriofagų koncentracija. Toliau į pagalbą pasitelkus bioreaktorius, realiu laiku stebėta, kaip sukeliama bakterijų „pandemija“, kitaip tariant, kaip bakterijos yra užkrečiamos bakteriofagais. Bioreaktorius, matuodamas optinį tankį, parodo, kiek tiriamoje terpėje yra bakterijų bei koks yra jų specifinis augimo greitis. Taip pat, pristatyti laboratorijoje naudojami bioreaktoriai ir jų svarbiausi parametrai. Su mokslininko kasdienybe bei darbu laboratorijoje taip pat kvietė susipažinti VDU Gamtos mokslų fakulteto laborantė Deimantė Vasiliauskė bei Molekulinės Biologijos ir Biotechnologijos magistrantas Augustinas Šarkinas.
2021 m. rugsėjo 16 d. Mokslo populiarinimo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Pravestas susitikimas tema: „Genų padauginimas ir pernaša į ląsteles in vitro“. Susitikime su moksleiviais dalyvavo VDU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos katedros vedėjas Prof. dr. Saulius Šatkauskas. Susitikime trumpai susipažinta su ląstelių auginimu, genų išskyrimu ir dauginimu, jų pernaša į ląsteles bei raiška.
Tad nuoširdžiai dėkojame visiems lektoriams ir mokymų dalyviams. Taip pat dėkojame Vytauto Didžiojo universitetui už idėjos palaikymą ir projekto finansavimą (projektas „Mokslo pasaulis laboratorijoje“, Nr. VDU21OP-8).