„Susipažink su VDU GMF mokslininkais 2022!“
Tęsiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais 2022!“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenę su Gamtos mokslų fakulteto mokslininkais. Norime skleisti žinią, kokie žmonės dirba ir kokius svarbius bei įdomius tyrimus jie vykdo mūsų fakultete. Tad pristatome dar vieną fakulteto dėstytoją – dr. Nerijų Jurkonį.
DR. NERIJUS JURKONIS – ekologas, aplinkotyrininkas, biomedicinos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas.
Dėstytojas nuo pat vaikystės domėjosi jį supančiu pasauliu ir, žinoma, labiausiai gamta. Būdamas septynerių, daug laiko praleisdavo su krikšto tėčiu, kuris tuo metu studijavo Žemės ūkio akademijoje miškininkystę ir studijuodamas kurį laiką gyveno kartu su šeima. Studentas pasiimdavo dar mažą Nerijų patyrinėti miško platybių. Septynmetis noriai pats skaitydavo, vartydavo studijų knygas, o krikšto tėtis jam buvo tikras autoritetas. Matyt, tai ir lėmė studijų krypties pasirinkimą užaugus.
Dėstytojas su šypsena prisimena studijų laikus ir atliktus tyrimus: „Disertacijos tema buvo „Aplinkos taršos poveikis miškų ekosistemoms“, tad labai daug laiko teko praleisti miške išmatuojant medžius, jų buvo virš 6000. Visko buvo ir sulydavom, pasitaikius prastam orui. Aišku, ne visada pavykdavo atlikti užsibrėžtas užduotis, pavyzdžiui, prasidėjus grybavimo sezonui. Juk negali ramiai praeiti pamatęs baravyką. Tokiomis dienomis net marškinius reikėdavo panaudoti kitiems tikslams – grybų parsinešimui. Žinoma, reikėdavo ir paklampoti po apsemtus plotus, čia ir yra tas studijų žavesys – apsemti batai, erkės. Kadangi medžių matavimai vyko netoli Šventosios upės, esant geram orui, neatsispirdavome pagundai ir išsimaudyti.“ – prisimena N. Jurkonis.
Dėstytojas taip pat pasidalino ir ne tokiu linksmu praeities įvykiu iš studijų laikų: „Buvau jaunas, žavus doktorantas, sėdėjau universitete Vileikos gatvėje (seniau ši gatvė vadinosi Metalo gatve, o patys rūmai – metalo rūmais) ir tuo metu Lietuvoje įvyko žemės drebėjimas. Staiga mano kompiuteris pradėjo kratytis, drebėti. Na ir žinant, kad Vileikos rūmai yra netoli geležinkelio tunelio, nustebau, kokia didelė vibracija nuo traukinių važiavimo. Aišku, vėliau informacija apie žemės drebėjimą greitai pasklido ir pasidarė aišku. Antrą kartą virpant kompiuteriui galėjau jau su pasimėgavimu pajusti visą žemės drebėjimo žavesį. Dar ir šiandien labai gerai prisimenu šį nutikimą.“
N. Jurkonis teigia, kad dėstytoju tapo savaime ir apie tai per daug negalvojo. Savo dėstytojo karjerą pradėjo būdamas jaunas doktorantas: vedė praktinius darbus, važiuodavo su savo studentais po įvairius objektus. Mokslininkas yra įsitikinęs: „Įstojus į doktorantūrą atsiranda ir pedagoginis krūvis, tai yra puikus pabandymas, ar ši specialybė tinka ir patinka. Juk ne visi gali būti dėstytojais, turi jausti pašaukimą.“ Dėstytoju N. Jurkonis dirba jau virš 20 metų. Iš pradžių dirbo tik Gamtos mokslų fakultete, vėliau pakvietė dėstytojauti ir į Švietimo akademiją. Dabar ten dėsto ikimokyklinio ugdymo pedagogams gamtamokslinį ugdymą. Taip pat N. Jurkonis dėsto ir Menų fakultete, vienai iš įdomių programų – kultūros paveldui ir turizmui. Studentai baigę šią studijų programą gauna gido pažymėjimus, tad jiems yra reikalingos ir gamtinės žinios.
Laisvalaikį mėgsta leisti aktyviai, dalyvauja žygiuose kartu su šeima. Dėstytojui patinka ir pakeliauti po pasaulį. Kaip sakė mokslininkas: „Dėkingas ir mano darbas, kadangi visose šalyse yra botanikos sodai, tad tiek aš, tiek kiti Botanikos sodo darbuotojai, naudodamiesi Erasmus+ galimybėmis aplankome kitus botanikos sodus, dalinamės patirtimi.“ Kelionių metu taip pat dėstytojas renka medžiagą paskaitoms: „Pavyzdžiui, Portugalijoje yra labiausiai į vakarus nutolęs Europos žemyno taškas, na tai būtinai reikia aplankyti jį, kadangi aš dėstau tokius dalykus. Darbas tampa gyvenimo būdu. Paskaitų medžiagą visada stengiuosi pakeisti ir atnaujinti pagal aktualijas, spręsti kartu su studentais probleminius klausimus.“ – teigia N. Jurkonis.
Šiais metais minint Lietuvos Universiteto 100-metį ir jau prabėgus vienam iš šią progą menančių renginių – Paukščių Dienai, kuri vyko Kauno Botanikos sode, nejučiomis prisimename vieną iš Lietuvos Universiteto įkūrėjų, profesorių Tado Ivanauską. Profesoriaus mokslinių darbų palikimas ir šiomis dienomis aktualus VDU Botanikos Sodo direktoriui Nerijui Jurkoniui: „Tadas Ivanauskas daugumai kartų yra knygų autorius, aš būtent mokiausi iš jo ir Kanopkos, Venslausko knygos „Biologija.“ Ivanauskas mokėjo paprastai, suprantamai aprašyti sudėtingus dalykus. Vartydavau jo knygas, ypatingai apie paukščius. Kaune yra ir Tado Ivanausko muziejus, į jį eidavau būdamas paauglys. T. Ivanauskas labai daug prisidėjo ir prie botanikos sodo atsiradimo. Visuose klasikiniuose, seniau įkurtuose universitetuose yra arba buvo botanikos sodai. Botanikos sodas yra studijų ir mokslo bazė. Viena yra mokytis iš paveikslėlių, nuotraukų, o kita – kai gali realiai pamatyti augalą. Tadas Ivanauskas prisidėjo, kad aukštosios Fredos dvaro teritorija būtų paskirta botanikos sodo įkūrimui. Šiemet išėjo labai didelė monografija gamtininko atminimui „Tado Ivanausko fenomenas.“
Jeigu jus sudomino daktaro Nerijaus Jurkonio veikla, kviečiame prisijungti prie VDU Botanikos sode vykdomų mokslinių tyrimų, renginių ar savanoriškos veiklos! Taip pat be galo dėkojame VDU Botanikos Sodo direktoriui už atsakymus ir linkime pačios didžiausios sėkmės tiek profesiniame kelyje, tiek gyvenime!
