„Susipažink su VDU GMF mokslininkais 2022!“

Po pertraukos grįžta rubrika „Susipažink su VDU GMF mokslininkais 2022!“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenę su Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais. Norime skleisti žinią, kokie žmonės dirba ir kokius svarbius bei įdomius tyrimus jie vykdo mūsų fakultete. Tad pristatome dar vieną fakulteto mokslininkę – Oną Ragažinskienę.

ONA RAGAŽINSKIENĖ – provizorė, farmacijos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja ir Gamtos mokslų fakulteto profesorė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Lietuvos farmacijos sąjungos viceprezidentė, žurnalo „Lietuvos farmacijos žinios“ vyriausioji redaktorė.

Ona Ragažinskienė, atsakydama į studentų klausimą, kas ją paskatino tapti mokslininke, prisiminė vaikystėje Tėvų ir aplinkinių žmonių pasakojimus apie nuostabų, atsidavusį Vaistininką – Aptiekorių, kuris net ir nakties metu vykdavo į atokiausius kampus pagelbėti ligoniams. Nors šis Vaistininkas buvo jau miręs, tačiau Jį minėjo, ne tik kaip Aptiekorių, bet ir puikų Gydytoją – artimiausią Žmogų, į kurį buvo kreipiamasi pagalbos sunegalavus. Dėstytojos Močiutė buvo kaimo pribuvėja ir vaistažolininkė, bendraudama su giminaičiais vaistininkais, kalbėdavo įvairiais etnokultūriniais bei papročių klausimais, apie ligas ir vaistinius augalus, kuriuos ji pati augino tėviškėje savo darželyje. Ji, tuo metu būdama maža, klausėsi, domėjosi, stengėsi suprasti ir tai jai darė įspūdį. Tai buvo paskatinimas tolesniam farmacijos studijų pasirinkimui Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultete, kuriame profesorė mokslinę veiklą pradėjo farmacijos studentų mokslinėje draugijoje (FSMD). Dalyvaudama farmakognozijos mokomosiose praktikose ir mokslinėse ekspedicijose, kartografavo Jūros upės baseino pievų augaliją ir įvertino jose vaistinių augalų resursus, o šiuos duomenis pateikdavo pranešimuose nacionalinių ir tarptautinių konferencijų metu. Mokslų daktarė dalyvaudavo tarptautinėse stažuotėse, iš kurių įsimintiniausia Čekijoje, Hradec Kralovė, taip pat lankėsi Karolio universiteto moderniame farmacijos fakultete ir Prahoje, mokslinių tyrimų institute bei vaistažolių gamykloje, kur mokslininkė susipažino su vaistinės augalinės žaliavos paruošų ir jų perdirbimo įvairiomis technologijomis.

Studijų metu įgytos žinios paskatino mokslinės ir studijų veiklos pasirinkimui Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriuje. 1999 metais, apgynusi Biomedicinos mokslų Farmacijos specialybės daktaro disertaciją tema „Purpurinės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench) introdukcija Lietuvoje“, konkurso metu buvo išrinkta Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vadove, kur ir dirba iki šiol.

Mokslininkė, trumpai pristatydama atliekamus mokslinius tyrimus, pažymi, kad šiuo metu mokslo ir praktikos pasaulyje vyrauja tarpinstitucinis, tarpdisciplininis ir kompleksinis darbas, kuriame jai tenka aktyviai dalyvauti. Mokslo, projektinės ir studijų veiklos tyrimo objektas yra introdukuojamų vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų įvairovė Europoje ir Baltijos šalyse unikalioje mokslinėje vaistinių augalų kolekcijoje. 2009 metų šių tyrimų duomenys pristatyti ir įvertinti biomedicinos mokslų srities biologijos krypties habilitacijos procedūroje, apgynus mokslinį darbą tema „Introdukuojamų vaistinių, prieskoninių augalų biologinių savybių vertinimas ir atranka farmacijos bei vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje“.

Mokslininkė nuolat tyrinėja vaistinius, prieskoninius (aromatinius) augalus, dalyvaudama nacionalinių bei tarptautinių mokslo ir studijų projektų organizavimo bei jų realizavimo procese: ji 5 projektų pagrindinė vadovė; 8 – partnerinės dalies koordinatorė; 5 – vykdytoja. Šiuose projektuose kompleksiškai sprendžiamos aktualios šiuolaikinės mokslo problemos: vaistinių augalų introdukcija ir jų įvairovės gausinimas bei sauga; inovatyvių technologijų paieška, kūrimas bei jų pritaikymas kokybiškos, saugios ir efektyvios vaistinės augalinės žaliavos paruošų ir augalinių preparatų gamybai bei jų racionaliam ir tvariam naudojimui medicinoje ir farmacijoje, fitoterapijoje ir aromoterapijoje, veterinarijoje, kosmetikos ir maisto pramonėje; vaistažolininkystės plėtra ir mokslo žinių sklaida Lietuvos etnografiniuose regionuose.

Komleksinio, tarpkryptinio mokslinio darbo rezultatai atsispindi daugiau kaip 190-je mokslinių publikacijų, 56 iš jų įtrauktos į Clarivative Analytics, H indeksas 13, citavimai 475. Kartu su bendraautoriais parašė ir išspausdino: Mokomąją knygą (2021); Universiteto vadovėlį Psichostimuliatoriai ir haliucinogenai (2010); 4 mokomąsias metodines knygas (2003, 2008, 2009, 2016); Vaistinių augalų enciklopediją (2005). Mokslinės veiklos duomenys pateikiami literatūros sąraše, kurį rasite straipsnio pabaigoje.

Mokslininkė, vykdydama mokslo žinių sklaidą, paskelbė daugiau kaip 80 mokslo populiarinimo straipsnių; dalyvavo 85 televizijos, 45 radijo laidose, 64 susitikimuose su visuomene. Ji yra 14 nacionalinių seminarų bei konferencijų organizacinio komiteto pirmininkė ir 15 tarptautinių mokslinių konferencijų organizatorė: jų tarpe pažymėtinos Present and future of pharmaceutics (2021), Human and Nature Safety (1994 – 2022), BaltPharm Forum (2016; 2019) ir kt.

Profesorė studentus motyvuoja ir skatina dalyvauti 2022 metų gegužės 4-6 dienomis vyksiančioje tradicinėje 28 tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2022“ bei seminare „Vaistinių augalų paieška SARS-CoV-2 prevencijai ir gydymui“. Ši konferencija vyksta kasmet nuo 1994 metų Vytauto Didžiojo universitete, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei aplinkos apsaugos tyrimų problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus ne tik tarp mokslininkų ir studentų, bet ir tarp ūkininkų, žemės ir miškų ūkio ar kitų sričių specialistų, siekiant akcentuoti žmonių saugos bei aplinkos apsaugos svarbą.

Mokslininkė yra įvertinta už šiuos nuopelnus farmacijos mokslui, studijoms bei praktikai nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei mokslo žinių sklaidą apie sveiką gyvenseną: jai Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos suteiktas Lietuvos nusipelniusios sveikatos apsaugos darbuotojos vardas, apdovanojant nusipelniusio Lietuvos sveikatos darbuotojo garbės vardiniu ženklu (2019); Lietuvos Farmacijos sąjunga įvertino jos darbus, suteikdama Lietuvos Farmacijos Sąjungos Garbės narės vardą (2020) ir apdovanodama prof. Johano Fridricho Volfgango atminimo medaliu „Pro Gloria Pharmaciae“ (2019).

Profesorė, atsakydama į studentų klausimą, kiek metų dirba pedagoginį darbą, džiaugiasi, kad ji, nuo 1990 metų vykdydama studijų veiklą, turi galimybę mokslo žinias perteikti Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų studentams, kurdama įvairias mokymo priemones, vykdydama nacionalines studijas ir tarptautinę ERASMUS + studijų ir praktikos programą.

Mokslininkė studentams pataria susipažinti su nauja mokomąja knyga: Ona Ragažinskienė, Audronis Lukošius, Sonata Trumbeckaitė, Valdimaras Janulis, Erika Šeinauskienė, Mindaugas Liaudanskas, Lina Raudonė, Deividas Burdulis, Vaidas Skyrius. Vaistinių augalų introdukcija, auginimas ir išsaugojimas, vaistinės augalinės žaliavos paruošos ir terapinis poveikis // Kaunas: LSMU Akademinė leidyba, 2021. – 256 p. Apie mokomosios knygos pristatymą daugiau galite sužinoti –> https://emedicina.lt/2022/01/25/vaistiniu-augalu-moksliniu-tyrimu-bei-studiju-raida-pirmajame-lietuvos-universitete-ju-aktualumas-reiksme-ir-perspektyvumas-minint-sio-universiteto-simtmeti/

Profesorė teigia, kad Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno Kolegijos vadovų, mokslininkų – pedagogų ir specialistų sudaryta programos rengimo kūrybingų profesionalių ekspertų darbo grupė, sukūrė Technologijų mokslų krypties magistrantūros studijų programą Biotechnologijos ir farmacinės analizė. Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) paskirtos darbo grupės ekspertai įvertino šią programą aukščiausiu balu. Gavusi SKVC patvirtinimą, studijų programa Biotechnologija ir farmacinė analizė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vykdoma Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete. Ši studijų programa yra originali, unikali bei išskirtinė Respublikoje. Ji specializuojama praktiniams mokymams, nes daugiau kreditų skiriama tiriamiesiems ar praktiniams darbams. Studentai – paruošti plataus profilio specialistai, baigę studijas, turės galimybę įsidarbinti įvairių sričių analizės laboratorijose, įmonėse, tyrimo institutuose ir centruose.

Profesorė, atsakydama į studentų klausimą apie jos pomėgius, pažymėjo, kad laisvalaikiu skaito knygas, lanko meno parodas, koncertus, kino ir dramos teatrus, bendrauja su įdomiais žmonėmis Lietuvoje ir keliaudama įvairiose pasaulio šalyse. Taip pat mėgsta Lietuvos pajūrį, kur praleidžia didžiąją dalį vasaros atostogų.

Mokslininkė, baigdama interviu, visiems Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentams ir AJMD „Modusas“ nariams palinkėjo siekti užsibrėžtų tikslų planingai, nuosekliai, kūrybingai ir ryžtingai.

Taigi, jei ir jus sudomino prof. dr. habil. Onos Ragažinskienės vykdoma mokslinė veikla, o gal netgi svarstote prisidėti prie atliekamų tyrimų, kviečiame prisijungti prie jos mokslinių tyrimų grupės! Taip pat be galo dėkojame dėstytojai už atsakymus ir linkime pačios didžiausios sėkmės tiek profesiniame kelyje, tiek gyvenime!

Mokslinės ir studijų veiklos duomenų literatūros sąrašas:

1. Balčiūnaitė – Murzienė G., Miknienė Z., Ragažinskienė O., Juodžiukynienė N., Savickas A., Savickienė N., Pangonytė D. // Echinacea purpurea L. (Moench) hemagglutinin effect on immune response In Vivo. Plants-Basel. Basel: MDPI AG. ISSN 2223-7747. 2021, vol. 10, iss. 5, p. 1-11.
2. Bimbiraitė-Survilienė K., Stankevičius M., Šuštauskaitė S., Gegotek A., Maruška A., Skrzydlewska E., Barsteigienė Z., Akuneca I., Ragažinskienė O., Lukošius A. // Evaluation of chemical composition, radical scavenging and antitumor activities of Satureja hortensis L. herb extracts. Antioxidants. Basel: MDPI. ISSN 2076-3921. 2021, vol. 10, iss. 1, p. 1-15.
3. Drevinskas, Tomas, Maruška, Audrius Sigitas, Bimbiraitė-Survilienė, Kristina, Dūda, Gediminas, Stankevičius, Mantas, Tiso, Nicola, Mickienė, Rūta, Pedišius, Vilmantas, Levišauskas, Donatas, Kaškonienė, Vilma, Ragažinskienė, Ona, Grigiškis, Saulius, Donati, Enrica, Zacchini, Massimo, Mathematical model coupled to neural networks calculates the extraction recovery of polycyclic aromatic hydrocarbons in problematic matrix. ACS Omega. Washington: American Chemical Society. ISSN 2470-1343. 2021, vol. 6, iss. 22, p. 14612-14620.
4. Kubilienė A., Marksa M., Baranauskaitė J., Ragažinskienė O., Ivanauskas L. Comparative evaluation of antioxidant activity of Cannabis sativa L. using FRAP and CUPRAC assays // Chemija. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. ISSN 0235-7216, 2020, vol. 31, no. 3, p. 156–161.
5. Lelešius R., Girdauskaitė P., Karpovaitė A., Mickienė R., Drevinskas T., Tiso N., Ragažinskienė O., Kubilienė L., Maruška A., Šalomskas A. An in vitro assessment of antiviral activity for ethanol extract of Desmodium canadense against bovine herpesvirus type 1 // Polish journal of veterinary sciences. Warszawa: Polish Academia of Sciences. ISSN 1505-1773, 2020, Vol. 23, iss. 2, p. 177-184.
6. Maruška A.S., Levišauskas D., Snieškienė V., Stankevičienė A., Tiso N., Mikašauskaitė – Tiso J., Drevinskas T., Stankevičius M., Mickienė R., Ragažinskienė O., Tekorius T., Kaškonas P., Kornyšova O., Kaškonienė V., Bimbiraitė-Survilienė K., Dūda G., Tumosaitė V., Grigiškis S., Polcaro C., Galli E., Donati E., Zacchini M. // Influence of creosote-polluted substrate on the bioremediation-potential microscopic fungi in the rhizosphere of plants // Toxicological & environmental chemistry. Oxford: Taylor & Francis. ISSN 0277-2248, 2020, vol. 102, is. 5-6, p. 224-239.
7. Balčiūnaitė G., Haimi P. J., Miknienė Z., Savickas G., Ragažinskienė O., Juodžiukynienė N., Baniulis D., Pangonytė D. Identification of Echinacea purpurea (L.) Moench root LysM lectin with nephrotoxic properties // Toxins. 2020, Vol. 12, iss. 2, p. 1-18.
8. Slapšytė G., Dedonytė V., Adomėnienė A., Lazutka J. R., Kazlauskaitė J., Ragažinskienė O., Venskutonis P. R. Genotoxic properties of Betonica officinalis, Gratiola officinalis, Vincetoxicum luteum and Vincetoxicum hirundinaria extracts // Food and chemical toxicology. 2019, Vol. 134, art. No. 110815, p. 1-10.
9. Lelešius R., Karpovaitė A., Mickienė R., Drevinskas T., Tiso N., Ragažinskienė O., Kubilienė L. Maruška A., Šalomskas A. In vitro antiviral activity of fifteen plant extracts against avian infectious bronchitis virus: research artocle // BMC veterinary research. 2019, vol. 15, no. 1, p. 1-10.
10. Baranauskienė R., Bendžiuvienė V., Ragažinskienė O., Venskutonis P. R. Essential oil composition of five Nepeta species cultivated in Lithuania and evaluation of their bioactivities, toxicity and antioxidant potential of hydrodistillation residues // Food and chemical toxicology. 2019, vol. 129, p. 269-280.
11. Kaškonienė Drevinskas T., Maruška A., Telksnys L., Hjertén S., Stankevičius M., Lelešius R., Mickienė R., Karpovaitė A., Šalomskas A., Tiso N., Ragažinskienė O. Chromatographic data segmentation method: a hybrid analytical approach for the investigation of antiviral substances in medicinal plant extracts // Analytical chemistry. Washington: American chemical society. 2019, Vol. 91, iss. 1, p. 1080-1088.
12. Pudžiuvelytė L., Stankevičius M., Maruška A.S., Petrikaitė V.,Ragažinskienė O., Drakšienė G., Bernatonienė J. Chemical composition and anticancer activity of Elsholtzia ciliata essential oils and extracts prepared by different methods // Industrial crops and products. Amsterdam: Elsevier. ISSN 0926-6690, 2017, vol. 107, p. 90-96.
13. Kaškonienė, V.; Maruška, A.; Akuneca, I.; Stankevičius, M.; Ragažinskienė, O.; Bartkuvienė, V.; Kornyšova, O.; Briedis, V.; Ugenskienė, R. Screening of antioxidant activity and volatile compounds composition of Chamerion angustifolium (L.) Holub ecotypes grown in Lithuania // Natural Product Research: Formerly Natural Product Letters. 2016, vol. 30, no. 12, p. 1373-1381.
14. Drevinskas, T.; Mickienė, R.; Maruška, A. S.; Stankevičius, M.; Tiso, N.; Mikašauskaitė, J.; Ragažinskienė, O.; Levišauskas, D.; Bartkuvienė, V.; Snieškienė, V.; Stankevičienė, A.; Polcaro, C.; Galli, E.; Donati, E.; Tekorius, T.; Kornyšova, O.; Kaškonienė, V. Downscaling the in vitro test of fungal bioremediation of polycyclic aromatic hydrocarbons: methodological approach // Analytical and Bioanalytical Chemistry. 2016, Vol. 408, iss. 4, p. 1043-1053. DOI: 10.1007/s00216-015-9191-3.
15. Kaškonienė, V.; Stankevičius, M.; Drevinskas, T.; Akuneca, I.; Kaškonas, P.; Bimbiraitė-Survilienė, K.; Maruška, A.; Ragažinskienė, O.; Kornyšova, O.; Briedis, V.; Ugenskienė, R. Evaluation of phytochemical composition of fresh and dried raw material of introduced Chamerion angustifolium L. using chromatographic, spectrophotometric and chemometric techniques // Phytochemistry. 2015, vol. 115, p. 184-193.
16. Pudžiuvelytė L., Stankevičius M., Maruška A.S., Petrikaitė V., Ragažinskienė O., Drakšienė G., Bernatonienė J. Chemical composition and anticancer activity of Elsholtzia ciliata essential oils and extracts prepared by different methods // Industrial crops and products. 2017, vol. 107, 15 November, p. 90-96.
17. Šulniūtė V., Baranauskienė R., Ragažinskienė O., Venskutonis P.R. Comparison of composition of volatile compounds in ten Salvia species isolated by different methods // Flavour and Fragrance Journal. Chichester: John Wiley & Sons. ISSN 0882-5734, 2017, Vol. 32, no. 4, p. 254-264