Užbaigiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“

Užbaigiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti bendruomenę su Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais. Norime skleisti žinią, kokie žmonės dirba ir kokius svarbius bei įdomius tyrimus jie vykdo mūsų fakultete. Tad pristatome mūsų paskutinį rubrikos svečią – akademiką, prof., habil. dr. Andrių Sigitą Marušką. Audrius Sigitas Maruška – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto chemikas analitikas, fizinių mokslų habilituotas daktaras, Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas, VDU Biologijos katedros profesorius, buvęs VDU Chemijos katedros vedėjas, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys.

Audrius Sigitas Maruška savo mokslinę karjerą pradėjo savo gimtajame mieste – Kaune. Profesorius lankė 19-ą pradinę ir 7-ą vidurinę mokyklą žemuosiuose Šančiuose. Mokykloje puikūs lietuvių kalbos, matematikos, chemijos, istorijos, dailės ir muzikos mokytojai paskatino domėtis mokslu ir menais. A. Maruška lankė ketvirtadieninę chemikų mokyklą moksleiviams Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas), dalyvavo respublikinėse chemikų olimpiadose, lankė meno ir architektūros paskaitas organizuojamas Čiurlionio dailės muziejuje, dviračių sporto treniruotes “Dinamo” sporto klube pas vieną trenerį kartu su Gintautu Umaru, vėliau tapusiu treko pasaulio ir olimpiniu čempionu, fotografijos būrelį Kauno fotografijos galerijoje pas žymiausius Lietuvos fotografijos meistrus, domėjosi tapyba – tėtis tapė paveikslus, gerai išmanė dailios kalvystės amatą, medžio drožimo meną. Dėstytojui rinktis specialybę buvo nelengva, minčių būta įvairių – nuo menų iki technologijos mokslų. 1980 m. akademikas įstojo į Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą, apdailos cheminės technologijos specialybę. Jau tuomet suprato, kad menas ir mokslas – visuomet greta, o be kūrybingumo negali būti mokslo. Fizikinės ir analizinės chemijos prof. Pacauskas, doc. Klungevičiūtė, akademikas, neorganinės chemijos prof. Janickis, procesų ir aparatų doc. Daumantas, organinės chemijos doc. Barkauskas ir profesoriai Degutis, Kutkevičius ir Baltrušis bei mokslinė vadovė prof. Jolanta Liesienė paskatino rinktis mokslininko kelią ir ruošti disertaciją gynimui. Tuomet daug mokslo darbų dirbęs pagal sutartis su mokslo gamybiniu susivienijimu „Fermentas“ (dabartinis UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“) ir sėkmingai apgynė šiuo bendradarbiavimu pagrįstą disertaciją. Vėliau mokslininką sekė mokslinės stažuotės užsienyje ir habilitacinio darbo ruošimas.

Profesorius savo mokslinę karjerą pradėjęs KTU ir įgijęs daktaro laipsnį, neužilgo perėjo dirbti į VDU. Audrius Maruška Vytauto Didžiojo universitete pradėjo eiti dėstytojo pareigas jau nuo 1999 metų, tad šiuo metu turi net 22 metų dėstymo VDU patirtį. 2002 m. Vilniaus universitete apgynė habilituoto mokslo daktaro disertaciją. 2012 metais jam buvo suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 2014 m. jam Lietuvos mokslų akademijoje suteiktas akademiko mokslo laipsnis.

Dėstytojas, praleidęs keletą metų VDU, buvo paskirtas vadovauti Chemijos katedrai, kuri šiuo metu yra pervadinta į Biochemijos katedrą, jai vadovavo net septynerius metus. Šiuo metu jis yra Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas. A. S. Maruška neapsiribojo vien moksliniu darbu Lietuvoje, jis stažavosi Mainco, Marburgo ir Kaselio universitetuose Vokietijoje, Upsalos universitete Švedijoje, Romos Mokslo tyrimų centre (CNR) bei Liono Universitete Prancūzijoje. Per savo daugiau nei penkis metus trukusius mokslinius vizitus profesorius dirbo net 7 skirtingose institucijose, o daugiausiai laiko praleido Mainco Johanes Gutenberg vardo ir  Upsalos universitetuose, kuriuose atliko podoktorantūros studijas. Aktyvus mokslininkas buvo keliskart išrinktas Šiaurės šalių skirstymo mokslų draugijos (NoSSS) prezidentu (2007-2014), šiuo metu yra šios draugijos valdybos narys. Iniciavo studentų mokslo draugiją VDU GMF (šiuo metu vadinama VDU AJMD „MODUSAS“). Organizuoja kasmetinę tarptautinę tarpdisciplininę mokslinę konferenciją „The Vital Nature Sign“ Kaune (2021 metais 15-ąją). Siekia, kad konferencijos universitetuose taptų viena iš mokymo ir mokslinio tobulėjimo formų.

Mokslininko pagrindinės tyrimų sritys ir interesai yra instrumentinės analizės vystymas ir jos taikymas – tai skirtingų metodų, įrangos ir medžiagų kūrimas siekiant optimizuoti procesus. Pagrindiniai ir svarbiausi A. Maruškos mokslinės veiklos darbai – sorbentų, naudojamų tiesioginei biologinių skysčių nanochromatografijai, tyrimas, kapiliarinė elektroforezė, augalų fitocheminė analizė, antioksidacinių ir priešvėžinių savybių tyrimas, nanostruktūrinių darinių sintezė, skysčių nanochromatografija ir elektrochromatografija, analizės metodų apjungimas ir miniatiūrizacija, teršalų kiekių aplinkos bandiniuose įvertinimas bei teršalų nukenksminimas biologiniais metodais.

Dar viena veikla, kuria užsiima profesorius, yra VDU GMF mokslo klasterio „Instrumentinės analizės metodų vystymas ir jų taikymas molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei“ vadovavimas. Pagrindiniai mokslininkų grupės siekiami tikslai yra cheminės analizės metodų kūrimas ir vystymas, taikant pažangias technologijas bei tarpdisciplininę kompetenciją. Tad šiuo metu A. S. Maruška vadovauja moksliniams projektams, kuriuose darbuojasi daugiau nei 25 mokslininkai bei tyrėjai, kurie atlieka biologinių objektų, aplinkos objektų ir sintetinių produktų analizę, biologinių skysčių tiesioginę analizę, panaudojant integruotus bandinio paruošimo ir mikroanalizės metodus.

Profesoriaus mokslo klasterio tyrimų tematikų yra daug, bet iš gyvybės mokslų / biotechnologijos srities prioritetinės kryptys yra šios:

1. Vėžį sukeliančių atliekų nukenksminimas biologiniais būdais.

Vykdyti ir vykdomi ES finansuojami daugiašimtatūkstantinės apimties mokslo tyrimų projektai susiję su fermentiniu policiklinių aromatinių angliavandenilių skaidymu ir technologijų vystymu nukenksminti biologiniais metodais kancerogenines atliekas. Tyrimai atliekami kartu su UAB „Biocentras“ ir Romos CNR mokslininkais (Italija).

2. Priešvėžinių frakcijų išskyrimas iš Lietuvoje augančių augalų.

Sėkmingai įvykdytas šimtatūkstantinės apimties mokslinis projektas kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu tiriant augalų ekstraktų poveikį trims krūties vėžio ląstelių linijoms, atlikti tyrimai kartu su Baltstogės medicinos universiteto Euroregijoninio farmacijos centro mokslininkais (Lenkija), 2021 birželį startuoja bendradarbiavimo su trimis Japonijos universitetais projektas, susijęs su šia tematika.

3. Produktyvesnių vaistinių augalų kūrimas pasitelkiant biotechnologiją.

Įvykdytas projektas pagal Nacionalinę Biotechnologijos programą kartu su Lietuvos botanikos instituto mokslininkais, sukurti keli nauji poliploidiniai vaistiniai augalai, kurių vienas, anyžinis lofantas, sėkmingai auginamas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode. Vystomi tolimesni tyrimai šia tema kooperuojantis su akademiko V. Stanio mokslo grupe iš LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto.

4. Naujų vertingesnių maisto produktų kūrimas panaudojant gerąsias bakterijas. Naujų gerųjų pienarūgščių bakterijų padermių paieška Lietuvoje.

Sėkmingai įvykdytas mokslinis projektas pagal Nacionalinę Sveiko maisto programą panaudojant vaistinių augalų kietafazę fermentaciją naujų vertingesnių maisto produktų kūrimui bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto prof. G. Juodeikienės ir akademikės E. Bartkienės iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslo grupėmis. Naujų gerųjų bakterijų paieška vykdyta bendradarbiaujant pagal LMT mokslininkų grupių projektą kartu su akademiko M. Malakausko mokslo grupe iš LSMU VA. Šia tema sėkmingai įvykdytos kelios Lietuvos mokslo tarybos finansuotos studentų praktikos.

5. Priešvirusinių augalų paieška Lietuvoje.

Tema vystoma kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkais – prof. A. Šalomsko mokslo grupe. Sėkmingai įvykdytas mokslo projektas susijęs su augalų ekstraktų poveikiu vienos iš koronaviruso padermių – paukščių adenoviruso slopinimui, šiuo pagrindu ruošiamas teikti naujas projektas skirtas augalų ekstraktų poveikio COVID-19 atžvilgiu tyrimui.

6. Automatizuotos, miniatiūrizuotos nuotolinio valdymo analizės įrangos kūrimas ir taikymas.

Labai aktuali tematika, sėkmingai įvykdytas Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros ES lėšomis finansuotas projektas skartu su UAB „Biomedika“ portabilaus paviršiaus įtempimo matuoklio kūrimui, sukurtas prietaiso maketas ir jis patentuotas. Kooperuojantis su Talino technikos universitetu (Estija) kuriama savaeigė miniatiūrizuota analizės sistema, grįsta elektrokinetinio junginių skirstymo metodu. Šie darbai sudarė galimybę mokslo klasterio nariui dr. Tomui Drevinskui laimėti prestižinę NASA stipendiją ir darbuotis išskirtiniame Kalifornijos technologijos institute (Pirmas technologijos universitetų sąraše pasaulyje) ir taip mūsų klasteriui, o taip pat ir VDU prisidėti prie kosminių technologijų tobulinimo.

2021 metų birželį startuoja bendradarbiavimo su Japonijos mokslininkais projektas, kurio metu bus sukurtos naujos medžiagos ir miniatiūrizuota įranga antioksidacinių, priešvėžinių junginių atskyrimui. Numatoma patentuoti sukurtą sistemą.

Šiuo metu klasterio vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas mokslininkų grupių projektas skirtas „molekulinių šukų“ metodo kūrimui kartu su pasaulyje pirmaujančia nanospausdinimo/ėsdinimo įrangos gamybos įmone UAB “Femtika”.

Taigi, ne kiekvienas mokslininkas per savo ilgus mokslinius darbo metus turi galimybę patentuoti savo darbus, tad profesorius gali pasigirti, jog daugiau nei per 30 metų akademinės ir mokslinės veiklos sugebėjo kartu su kitais mokslininkais sukurti ir užpatentuoti net 9 išradimus, iš kurių 4 yra po daktaro disertacijos gynimo. Tad šiuo metu mokslininkas turi paskelbęs virš 200 publikacijų ir vis dar nemažina tempo – jau šiemet yra publikuoti dar trys jo straipsniai. Pagrindiniai mokslininko publikavimo ir citavimo rodikliai yra šie: indeksuotoje mokslo spaudoje 109 straipsniai, jo darbai cituoti 1600 kartų, Hiršo indeksas h22 (t.y. 22 darbai cituoti ne mažiau 22 kartų), (šaltinis https://www.scopus.com/freelookup/form/author). Apie prof. Maruškos naujausius mokslinius tyrimus informaciją galite rasti 2020-2021 m. publikacijose, pateiktose straipsnio pabaigoje.

Akademikas teigia, jog vienas linksmiausių įvykių mokslinės karjeros metu buvo žinia apie suteiktą prestižinę žinomo vokiečių mokslininko-gamtininko Aleksandro fon Humbolto vardo stipendiją, sudariusią galimybes dirbti pasaulinio cheminės analizės ir chromatografijos autoriteto prof. Klaus K. Unger mokslo grupėje Neorganinės ir analizinės chemijos katedroje, Mainco universitete (Vokietija), ten atlikti podoktorantūros stažuotę 1992-1993 metais.  Nors ir vėliau teko laimėti prestižinių stipendijų – Vener-Grenno  Švedijoje, MONBUSHO Japonijoje, NATO Italijoje, Humbolto stipendija atvėrė pirmąsias duris į mokslo pasaulį, leido pabuvoti ne tik kitose šalyse Europoje bet ir JAV, užmegzti ryšius su kitais universitetais ir žinomomis kompanijomis, tokiomis kaip Hewlett Packard (dabar Agilent Technologies), MERCK, Astra Zeneca ir kt. Visa tai vėliau virto bendrais projektais, doktorantų vasaros mokyklomis, stažuotėmis, konferencijomis, VDU įrengtomis ir atnaujintomis laboratorijomis, gauta moksline įranga, bendromis publikacijomis. Įdomus faktas, kurį prisimena A. S. Maruška yra tai, jog į stažuotę teko išvykti dar su sovietiniu užsienio pasu, o atvykti su ambasadoriaus Lozoraičio Vašingtone išduotu laisvos Lietuvos prieškarinio pavyzdžio užsienio pasu. „Vokietija pasą pripažino ir įklijavo jame vizą. Vizą ir patį pasą ilgai studijavo Lietuvos pasienyje – nebuvo tokio dar regėję.“ – linksmai prisipažįsta profesorius.

Audrius Sigitas Maruška teigia, kad mėgiamas darbas yra tikra laimė, tuomet galima daugiau nuveikti ir pasiekti. Nuo jaunystės mėgsta keliones, ne kelionių agentūros suplanuotas, bet pačių planuojamas,  pažįstant pasaulį, bendraujant su vietiniais žmonėmis, pažįstant jų kraštą, kultūrą. Mėgstamiausi iš pažintų kraštų – Italija ir Švedija, viena šalis dėl praeities saugojimo, malonaus ir atviro bendravimo, meninio palikimo, turtingos istorijos, kita – dėl panašumo į Lietuvą, gamtos žalumos, bendros jūros ir istorinių saitų. Taip pat profesorius mėgsta ir keliones po Lietuvą, būti gamtoje, stebėti gamtą, fotografuoti, važinėti dviračiu, neįsivaizduoja savo laisvalaikio be meno, muzikos.

Labai džiugu, jog pas mus universitete dirba tokie mokslininkai. Jei jus sudomino profesoriaus Audriaus Sigito Maruškos vykdomi tyrimai ir norite prie jų prisidėti, kviečiame prisijungti prie jo mokslinių tyrimų grupės. Kilus klausimų, galite parašyti elektroniniu adresu <audrius.maruska@vdu.lt>. Taip pat dėkojame profesoriui už atsakymus ir linkime didžiausios sėkmės profesiniame kelyje bei toliau visus stebinti savo darbais!

10 naujausių 2020-2021 m. publikacijų:

1. Bimbiraitė-Survilienė, Kristina & Stankevičius, Mantas & Šuštauskaitė, Simona & Gęgotek, Agnieszka & Maruska, Audrius & Skrzydlewska, Elzbieta & Barsteigienė, Zita & Akuneca, Ieva & Ragazinskiene, Ona & Lukošius, Audronis. (2021). Evaluation of Chemical Composition, Radical Scavenging and Antitumor Activities of Satureja hortensis L. Herb Extracts. Antioxidants. 10. 53. 10.3390/antiox10010053.
2. Kaškonienė, Vilma & Bimbiraitė-Survilienė, Kristina & KAŠKONAS, Paulius & Tiso, Nicola & Cesonienė, Laima & Daubaras, Remigijus & Maruska, Audrius. (2020). Changes in the biochemical compounds of Vacciniummyrtillus, Vacciniumvitis-idaea, and forest litter collected from various forest types. TURKISH JOURNAL OF AGRICULTURE AND FORESTRY. 44. 557-566. 10.3906/tar-1912-41.
3. Cizeikiene, Dalia & Jagelaviciute, Jolita & Stankevičius, Mantas & Maruska, Audrius. (2020). Thermophilic lactic acid bacteria affect the characteristics of sourdough and whole-grain wheat bread. Food Bioscience. 38. 100791. 10.1016/j.fbio.2020.100791.
4. Maruska, Audrius & Drevinskas, Tomas & Stankevičius, Mantas & Bimbiraitė-Survilienė, Kristina & Kaškonienė, Vilma & Jonušauskas, Linas & Gadonas, Roaldas & Nilsson, Staffan & Kornysova, Olga. (2020). Single-Chip Based Contactless Conductivity Detection System for Multi-Channel Separations. Analytical Methods. 13. 10.1039/D0AY01882A.
5. Drevinskas, Tomas & Bimbiraitė-Survilienė, Kristina & Maruska, Audrius & Kornysova, Olga & Gorbatsova, Jelena & Ihara, Hirotaka & Kaljurand, Mihkel. (2020). Portable automated handheld sample collection-preparation instrument for airborne volatile substances. Microchemical Journal. 159. 10.1016/j.microc.2020.105576.
6. Drevinskas, Tomas & Maruska, Audrius & Girdauskas, Valdas & Dūda, Gediminas & Gorbatsova, Jelena & Kaljurand, Mihkel. (2020). Complete capillary electrophoresis process on a drone: towards a flying micro-lab. Analytical Methods. 12. 10.1039/D0AY01220C.
7. Drevinskas, Tomas & Maruska, Audrius & Naujokaitytė, Gintarė & Telksnys, Laimutis & Kaljurand, Mihkel & Stanys, Vidmantas & Cowles, John & Gorbatsova, Jelena. (2020). Towards adaptive method for peak migration time correction: discretization period in electropherograms. Chemija. 31. 10.6001/chemija.v31i3.4288.
8. Cesonienė, Laima & Daubaras, Remigijus & Bogacioviene, Sigita & Maruska, Audrius & Stankevičius, Mantas & Valatavičius, Andrius & Zych, Marcin & Ilhan, Gulce. (2020). Investigations of Volatile Organic Compounds in Berries of Different Actinidia kolomikta (Rupr. & Maxim.) Maxim. Accessions. Polish Journal of Food and Nutrition Sciences. 70. 291-300. 10.31883/pjfns/124029.
9. Maruska, Audrius & Levisauskas, Donatas & Snieškienė, Vilija & Stankevičienė, Antanina & Tiso, Nicola & Mikašauskaitė-Tiso, Jurgita & Drevinskas, Tomas & Stankevičius, Mantas & Mickienė, Rūta & Ragazinskiene, Ona & Tekorius, Tomas & Kaškonas, Paulius & Kornysova, Olga & Kaškonienė, Vilma & Bimbiraitė-Survilienė, Kristina & Dūda, Gediminas & Tumosaitė, Vita & Grigiškis, Saulius & Polcaro, Chiara & Zacchini, Massimo. (2020). Influence of creosote polluted substrate on the bioremediation-potential microscopic fungi in the rhizosphere of plants. Toxicological & Environmental Chemistry. 102. 1-23. 10.1080/02772248.2020.1778702.
10. Lelešius, Raimundas & Girdauskaite, Patricija & Karpovaitė, A & Mickienė, Rūta & Drevinskas, Tomas & Tiso, Nicola & Ragazinskiene, Ona & Kubilienė, L & Maruska, Audrius & Salomskas, Algirdas. (2020). An in vitro assessment of antiviral activity for ethanol extract of Desmodium canadense against bovine herpesvirus type 1. Polish journal of veterinary sciences. 23. 177-184. 10.24425/pjvs.2020.132763.