Ar tikrai vaikai tampa geriausiais aplinkotyrininkais?

VDU AJMD „Modusas” sveikina visus su naujaisiais, 2017-aisiais, metais ir pristato pirmąjį šių metų straipsnį.
2016-ieji „Moduso“ istorijoje buvo kupini šaunių renginių, gražių iniciatyvų ir nustebino… „Modusą“ papildžiusių gausiu aplinkotyrininkų skaičiumi.

Tačiau kol mūsų studentai ilsisi po įtempto semestro ir sunkios sesijos, pasaulyje pasigirdo dar įdomesnių ir dar labiau stebinančių faktų – kadaise, prieš gerus dvidešimt metų, dešimtmetė iš Meksikos, Maritza Morales Cazanova, ėmė tvirtinti, kad būtent vaikai geriausiai skleidžia aplinkotyros ir aplinkosaugos idėją bei skatina ir moko vieni kitus elgtis atsakingai mūsų planetos atžvilgiu.

Jukatano pusiasalyje, Meksikoje, gyvenančią mergaitę kartą sujaudino akimirka, pamačius savo kaimynų vaikus, žalojančius medžius, mušančius savo augintinius ir net savo draugus. Ji ėmė skleisti naują požiūrį ir pagarbą mus supančiai aplinkai pradėdama nuo… paprasčiausių medžių sodinimo ir rūpinimosi gyvūnais pamokėlių.

„Tai paskatino mane skleisti idėją apie harmoningą sambūvį tarp visų gyvų organizmų – tai, kad kiekvienas gyvas padaras šiame pasaulyje turi vietą ir privalo būti gerbiamas“ – tuomet teigė dešimtmetė.

Būdama trylikos, ji kreipėsi į Meksikos prezidentą dėl naujos teritorijos įkūrimo, kurioje būtų ugdomos vaikų žinios apie aplinkos problemas. Didžiausias iššūkis paauglei, kaip ji pati teigė, buvo gauti pasitikėjimą, nes tuometinė valdžia nebuvo suinteresuota mergaitės patirtimi bei siūlomais sprendimo būdais. Jie žvelgė tik į jos amžių.

Galiausiai, jai Meksikos vyriausybė skyrė žemės įkurti Ceiba Pentandra parkui, aplinkotyriniam edukaciniam parkui Meridos mieste. Moteris tikisi kasmet išugdyti 64 000 vaikų, skiepijant juose aplinkos išsaugojimo, lyderystės žinias, kad vaikai taptų sumaniais aplinkosaugos aktyvistais.

Mergaitės inicijuota privati, ne pelno siekianti HUNAB organizacija (Humanity United to Nature in Harmony for Beauty, Welfare, and Goodness), kuri lietuviškai skambėtų kaip Gamtai suvienytos žmonijos su harmonija grožiui, gerovei ir gėriui organizacija, toliau tęsia darbus su vaikais (kai kuriems iš jų vos aštuoneri metai).

Kaip teigiama HUNAB internetiniame puslapyje, jie ugdo vaikus pirmajame globaliame aplinkos mokslų edukaciniame parke, kurie vėliau „taptų herojais Močiutėje Žemėje“.

Morales Casanova, kuriai šiuo metu 32-eji metai, teigia, kad to paties amžiaus vaikų mokymasis, perduodant žinias vienas kitam, yra itin veiksmingas.

„Žinau, kad vaikai yra gabūs lyderystėje, nes aš pati išgyvenau tokią pat patirtį. Būdami vaikai, mes turime artimesnį sąryšį su gamta ir esame labiau linkę kurti ir veikti su nuoširdžiu atsidavimu“ – sako moteris, dabar jau Rolekso (apdovanojimo, skiriamo žmonėms, prisidedantiems prie gerovės kūrimo pasaulyje) laureatė bei viena iš National Geographic tyrėjų.

Ceiba Pentandra parkas orientuotas į klimato pokyčius, šlapžemių išsaugojimą bei gyvosios gamtos apsaugą, kartu skleidžiant aplinkotyrinę edukaciją, kurios taip stinga Meksikos mokyklose.

Kad ir kaip bebūtų, Morales Casanova tikina, kad dar nepadaryta nė pusė darbo. Ji tikisi gauti lėšų aplinkos mokslų bibliotekai, laboratorijos bei akvakultūros mokymo centro įsteigimui. Taip pat skirti pinigų įkurti bendrabučiams, kuriuose gyventų studentai iš kitų regionų.

„Edukacija yra pati veiksmingiausia priemonė, kurią mes turime, sprendžiant aplinkos problemas. Suteikime vaikams informacijos, lyderio sugebėjimų bei pasitikėjimo – ir jie pakeis pasaulį“ – tvirtina Morales.

O galbūt išsikelkime klausimą ir patys – ar tikrai Lietuvoje yra palankios sąlygos aplinkotyros ir ekologijos mokslų sklaidai bei visuomenės saviugdai apie gamtos apsaugą? Ar mūsų mokyklose yra suteikiama pakankamai žinių apie planetos išsaugojimą?

Kasmet mes stojame į šiuos mokslus puikiai nutuokdami, kad turime mažai perspektyvų įsidarbinti bei kurti sąmoningesnę visuomenę. Tai ir įrodo, kad Lietuva aplinkosaugai skiria per mažai dėmesio.

Kol vaikai mokyklose nebus skatinami tapti atsakingais, harmoningą aplinką kuriančiais bei tausojančiais piliečiais, arba kol baigus aplinkotyros studijas beliks tik įsidarbinti, geriausiu atveju, pardavėju, situacija nepagerės. Edukacija ir intensyvus švietimas nuo mažumės, edukacinių centrų steigimas – štai kas gali išjudinti vietoje stovinčią aplinkosaugos temą.

Daugiau apie Morales Casanova veiklą skaitykite puslapyje: http://www.hunab.info/

Šaltinis: National Geographic
Iš anglų k. vertė: Tadas Karanauskas

Susipažink su VDU GMF mokslininkais!

Po ilgos pertraukos grįžta rubrika „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti universiteto bendruomenę su Gamtos mokslų fakulteto mokslininkais. Norime skleisti žinią, kokie žmonės dirba ir kokius svarbius bei įdomius tyrimus jie vykdo mūsų fakultete. Tad pristatome dar vieną mūsų svečią – prof. Saulių Šatkauską. Saulius Šatkauskas – Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos […]

Skaityti daugiau

Projektas „Mokslinių kompetencijų ugdymas praeities, dabarties ir ateities kontekste”

Kiekvienais metais VDU AJMD „Modusas“ nariai aktyviai atstovauja universitetą tiek respublikiniuose, tiek tarptautiniuose renginiuose – mokslo populiarinimo veiklose, projektuose, konferencijose. Tam, kad organizacija būtų tinkamai reprezentuojama, jos nariams reikia tobulėti. Todėl projekto pagrindinis tikslas buvo suteikti VDU AJMD „Modusas“ organizacijos nariams žinių bei kompetencijų, kurios reikalingos tinkamai universiteto atstovavimui. Viena iš svarbiausių projekto veiklų buvo […]

Skaityti daugiau
Turinys kraunamas...