TĘSIAME RUBRIKĄ „SUSIPAŽINK SU VDU GMF MOKSLININKAIS!“

Tęsiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti bendruomenę su Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais. Norime skleisti žinią, kokie žmonės dirba ir kokius svarbius bei įdomius tyrimus jie vykdo mūsų fakultete. Tad pristatome mūsų ketvirtą rubrikos svečią – doc. dr. Liną Ragelienę.

Lina Ragelienė – VDU Biochemijos katedros docentė. Šiuo metu atlieka tyrimus drauge su VDU GMF mokslinio klasterio „Molekulinė bioenergetika“ mokslininkais, bakalauro studentams dėsto Bendrąją ir analizinę chemiją, Neorganinę chemiją, Gyvybės chemiją, Fizikinę ir koloidų chemiją, Kietų kūnų ir paviršių analizės metodus bei Chemijos didaktiką.

Savo mokslinę karjerą pradėjo tuomet, kai baigiant universitetą teko rinktis kuria kryptimi planuoti baigiamąjį darbą: technologinį ar mokslinį. Jos nedomino rutininis darbas, norėjo labiau gilintis į procesų esmę, mechanizmus – todėl tai ir buvo pirmas žingsnis į mokslą. Apsigynusi disertaciją „Vilnos pluošto struktūros ir cheminių bei fizikinių savybių kitimai audinių apdailos procesuose“ KTU, iš karto nepasirinko mokslininko kelio ir netapo dėstytoja. Dar du metus dirbo verslo srityje, Jungtinės Karalystės kompanijoje Lietuvoje prie cheminių dažų, priemonių, tekstilės. Tačiau vienu metu nusprendė, kad verslas ne jai, tad nutarė grįžti į mokslininko kelią ir taip atrado naujus namus – VDU universitetą.

Nors dėstytojos karjeros nepasirinko iškart, tačiau praėjus 17 metų, nuo dėstymo studentams pradžios, šios mokslininkės dėstymo įgūdžiai nebuvo nepastebėti ir 2018 m. Vytauto Didžiojo universiteto mokslo metų užbaigimo šventėje buvo apdovanota geriausia 2017/2018 m. Gamtos mokslų fakulteto dėstytoja, remiantis studentų nuomone. Kodėl nusipelnė tokios nominacijos, atskleidžia jos požiūris į studentus ir bendravimas su jais. Dėstytojos nuomone: „Studentai yra visi geri”. Dirbant dėstytoja visada tenka bendrauti su jaunais žmonėmis, o būnant tokioje aplinkoje praturtina tave kaip asmenybę: „Man patinka dirbti dėstytoja, nes paskaitų metu nuolat bendraujama su jaunais žmonėmis. Buvimas jaunų žmonių aplinkoje praturtina dėstytojus.” Pagrindiniu dėstymo iššūkiu L. Ragelienė išskiria aktualios studentui medžiagos parinkimą ir motyvacijos bei pozityvumo suradimą: „Labai norisi sudominti studentą, kuris sužinojęs kažką išsineštų ir panaudotų tai ateityje.“

Docentė prisiminė ir vieną iš įvykių, palikusių įsimintiną paskaitą su studentais. Tai buvo nestandartinė situacija, kai kartu su studentais lipo ant Gamtos mokslų fakulteto pastato stogo, vėliau kartu gėrė arbatą. Tokį įvykį dėstytoja apibūdina kaip betarpiško ryšio formavimą, kuris išlieka ilgiau nei žinios. Be abejo, ne tik paskaitų metu, bet ir už jos ribų dėstytoja laisvai bendrauja su studentais.

Atviraudama dėstytoja garsiai pasvarstė, jeigu nebūtų tapusi dėstytoja/mokslininke, kitas profesinis kelias būtų gydytojos. Iki šio pasirinkimo jai labai mažai trūko ir būtų stojusi į medicinos fakultetą, tačiau tuo metu dėl šeimoje esančių problemų nusprendė likti arčiau namų. Būta svarstymų apie vaikų gydytojos – pediatrijos sritį. Gal dėl to ir šiuo metu dabartinių vykdomų tyrimų temos artimos medicinos sričiai.

Tačiau dėstytoja yra patenkinta pasirinktu karjeros keliu ir randa malonumą pamėginti rasti atsakymus į mokslinius klausimus ir dar į nežinomus mechanizmus. „Nors ir planuoji, tačiau supranti kad mokslas vienareikšmiško atsakymo neduoda, tad kuo daugiau giliniesi ir atlieki bandymų, tuo daugiau klausimų iškyla.” – teigia mokslininkė. Dr. Ragelienė, kuri šiuo metu kartu su savo studentais gilinasi į nanodalelių sąveiką su ląstelėmis, gram-neigiamų bakterijų išskiriamų lipopolisacharidų indentifikavimą, gryninimą. Nors šių temų rezultatai nėra lengvai gaunami, tačiau doc. dr. Ragelienė yra linkusi rinktis sunkesnius kelius, tuomet  ir išlieka visas įdomumas. Tad mokslininkės pagrindinės mokslinių interesų kryptys: metalų, nanodalelių antibakterinis poveikis, lipopolisacharidai, jų vandeninių tirpalų savybės, paviršinio aktyvumo medžiagos, jų tirpalų savybės, sąveika su biologiniais substratais, dažai, jų sąveika su biologiniais substratais.

Atitraukiant dėmesį nuo mokslo ir įnešant daugiau įvairiapusiškumo, doc. dr. Ragelienės pasirinkti geriausi pomėgiai ir veiklos laisvalaikiu yra kelionės: kalnai, nuo jų atsiveriantys vaizdai ir gamta (Lichtenšteino tarpeklis, kriokliai…), miestai, miesteliai su senamiesčiais, aktyvus poilsis dviračiais, žygiai pėsčiomis. Antrą kartą nukeliautų į Islandiją. Didelį įspūdį paliko gamtos paminklų grožis. Keliauti dėstytojai teko tikrai nemažai, Europoje pavyko aplankyti Jungtinę karalystę, Slovėniją, Slovakiją, Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Čekiją, Italiją, Lenkiją, Rusiją. Taip pat mėgsta keliauti ir Lietuvoje, artimiausia kelionė nusimato į Lietuvos apendiksą. Pasyviai poilsiaujant labai mėgsta skaityti knygas, dalyvauti protmūšiuose.

Taigi, jei ir jus sudomino doc. dr. Linos Ragelienės vykdoma mokslinė veikla, o gal netgi svarstote prisidėti prie atliekamų tyrimų, kviečiame prisijungti prie jos mokslinių tyrimų grupės! Taip pat be galo dėkojame dėstytojai už atsakymus ir linkime pačios didžiausios sėkmės tiek profesiniame kelyje, tiek gyvenime!

Pagrindinės publikacijos, atspindinčios tyrimų kryptį:

  1. Bondarenko, O. M., Sihtmäe, M., Kuzmičiova, J., Ragelienė, L., Kahru, A., & Daugelavičius, R. (2018). Plasma membrane is the target of rapid antibacterial action of silver nanoparticles in Escherichia coli and Pseudomonas aeruginosa. International journal of nanomedicine, 13, 6779–6790. DOI: 10.2147/IJN.S177163.
  2. Mikučionienė D., Milašius R., Daugelavičius R., Ragelienė L., Venslauskaitė N., Ragaišienė A., Rukuižienė Ž. (2016). Preliminary Investigation into the Antimicrobial Activity of an Electrospun Polyamide Nanofibrous Web with Micro Particles of Baltic Amber. FIBRES & TEXTILES in Eastern Europe 2016; 24, 5(119): 34-37. DOI: 10.5604/12303666.1215524
  3. Ragelienė, L., Treigienė, R., Musnickas, J. (2009). Physical Properties of Human Hair Dyed Using Nonionic Surfactants. Medziagotyra. 15.
  4. Sutkuvienė S., Sakalauskaitė S., Kuliešienė N., Ragelienė L., Daugelavičius R.. (2020). Evaluation of antimicrobial activity of synthesized 9H-alkylcarbazole and 10H-alkylphenothiazine derivatives on the cells of Salmonella enterica s er.  Typhimurium, Saccharomyces cerevisiae, and Candida albicans. BIOLOGIJA. 2020. Vol. 66. No. 2. P. 80–93.
  5. Ragelienė L., Paulauskaitė R., Trečiokaitė L., Žūkienė R., Daugelavičius R., Tučkutė S., Bendoraitienė J.. (2020) Impact of BaSO4 Particles on the Viability of Eukaryotic and Prokaryotic Cells. Journal of Pharmacy and Pharmacology 8 (2020) 361-373. DOI: 10.17265/2328-2150/2020.12.001Kubılė L., Ragelıenė L., Dıkšaıtytė A., Tučkutė S., Mıškınytė A. (2017). Analysis of elemental and mineralogical composition of car brake pads. 15th International Conference on Environmental Science and Technology, Rhodes, Greece, 31 August to 2 September 2017
  6. Mickevičienė A., Mikučionienė D., Ragelienė L. (2014). Influence of Raw Composition of Plain Plated Knits on their Antimicrobial Characteristics. FIBRES & TEXTILES in Eastern Europe 2014; 22, 5(107): 59-64.
  7. Ragelienė, L., Grėbliūnaitė, E., Treigienė, R., Mickevičius, V. (2012). Influence of hydrophobicity on dye sorption into wool and physical properties of dyed wool fibre. Chemija. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2012, vol. 23, no. 2. p. 69-75
  8. Treigienė, R., Musnickas, J., Ragelienė, L. (2011). The Influence of Hydrophobicity Factor on Wool Fibre Dyeing With Anionic Dye. Materials Science. 17. DOI: 10.5755/j01.ms.17.3.596.
  9. Ragelienė, L., Treigienė, R., Musnickas, J. (2009). Physical Properties of Human Hair Dyed Using Nonionic Surfactants. Medziagotyra. 15.

Tęsiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“

Tęsiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti bendruomenę su Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais. Norime skleisti žinią, kokie žmonės dirba ir kokius svarbius bei įdomius tyrimus jie vykdo mūsų fakultete. Tad pristatome mūsų trečią rubrikos svečią – prof. dr. Algimantą Paulauską. Algimantas Paulauskas – visuomenėje ir mokslo pasaulyje žinomas biologas, biomedicinos […]

Skaityti daugiau

„Sumažink. Panaudok dar kartą. Išrūšiuok.“

Reduce. Reuse. Recycle. Šis devizas lietuviškai skambėtų: „Sumažink. Panaudok dar kartą. Išrūšiuok.“ Naudodamiesi šiais paprastais trimis žingsniais, kiekvienas savo aplinkoje galime ženkliai sumažinti susidariusių atliekų skaičių. Pirmiausiai, yra svarbu permąstyti savo įpročius, kasdienius pasirinkimus ir pagalvoti, kaip galima juos pakeisti tvaresnėmis alternatyvomis bei pritaikyti savo gyvenime. Minėtą šūkį galima išskirti į tris dalis, kurias toliau […]

Skaityti daugiau
Turinys kraunamas...