Tęsiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“

Tęsiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti bendruomenę su Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais. Norime skleisti žinią, kokie žmonės dirba ir kokius svarbius bei įdomius tyrimus jie vykdo mūsų fakultete. Tad pristatome mūsų trečią rubrikos svečią – prof. dr. Algimantą Paulauską.

Algimantas Paulauskas – visuomenėje ir mokslo pasaulyje žinomas biologas, biomedicinos mokslų daktaras, VDU Biologijos katedros profesorius, vedėjas, 2010-2015 metais buvęs VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas, o šiuo metu – mokslinių tyrimų grupės „Klimato kaitos ir aplinkos taršos poveikis organizmų sąveikai ir sveikatingumui geno-ekosistemos lygmenyse (KLIGEN)“ vadovas.

Algimantą Paulauską tapti mokslininku paskatino studijos Vilniaus universitete ir įvairūs susitikimai su mokslininkais, tačiau dar net prieš pradedant studijuoti, dėstytojas jautė, kad jo laukia karjera mokslo srityje. Iš pradžių norėjo tapti biofiziku, net buvo pateikęs dokumentus stoti į šią studijų programą, tačiau šį sprendimą pakeitė profesorius R. K. Lekevičius (ekologinės genetikos pradininkas Lietuvoje.) Jis siūlė rinktis genetikos sritį, nes tikėjo, kad 21 amžiuje tai bus viena iš perspektyviausių mokslo sričių.

Paulauskas jau nuo pirmo kurso buvo pakviestas į tiriamąsias grupes bei mokslinius seminarus, vėliau ekologinės genetikos tyrimų darbams rinkdamas lauko mėginius važinėjo po visą Lietuvą. Motyvacijos studijuoti niekada nepritrūkdavo: kursas buvo labai aktyvus, vieni kitus labai palaikė ir skatino. O ir studijų programa įdomi: patys važiuodavo rinkti drugelių kolekcijoms, vykdavo į įvairias ekspedicijas vasaromis bei į paukščių stebėjimus. Profesoriui antrame kurse netgi teko pirmą kartą sudalyvauti konferencijoje Kijeve. Trečiame kurse, labiau įsijungus į veiklas, A. Paulauskas tapo ir Gamtos mokslų fakulteto studentų draugijos pirmininku. Taip pat labai didele motyvacija buvo profesoriaus R. K. Lekevičiaus tikėjimas savo studentais bei pastovus palaikymas, skatinimas tobulėti visų studijų metu. Baigus universitetą A. Paulauskas buvo paskirtas į Zoologijos ir parazitologijos institutą, profesoriaus A. Sruogos grupę, tuo metu kaip tik atsiradus naujai imunogenetikos grupei.

Kaip profesorius minėjo, aplinkybės susiklostė taip, kad universitete buvo genetikas-citologas. Reikėjo mokėti pritaikyti citologinius metodus, daryti gerus preparatus. Pagrindinis tyrimo objektas tada buvo indikatoriniai gyvi peliukai. Dar iki dabar dėstytojas pamena pirmąją tyrimų tematiką – „Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos taršos įtaka genetiniams pakitimams“. Šio tyrimo metu, iš chromosomų aberacijų pokyčių reikėjo įvertinti, kokia yra tarša. Dirbant  Zoologijos ir parazitologijos institute, didžioji dalis tyrimų buvo apie parazitus ir jų šeimininkus, genetinę santykių analizę. O kadangi prof. A. Sruogos vadovaujama tyrimų grupė pagrinde dirbo su vandens paukščiais, tai teko iš naujo įsigilinti ir į ornitologiją. Naudojo genetinius tyrimus, kūrė antigenus, turėjo net bioreagentus pasigaminti patys, imunizuoti, o tai ilgai užtrukdavo, pamena dėstytojas.

Disertaciją profesorius apsigynė Novosirbiske Sąjunginės mokslo akademijos padalinyje. Disertacijos tema buvo apie trematodų Notocolitus genties populiacinę, genetinę įvairovę vandens paukščiuose. Po kiek laiko pradėjo dirbti universitete, tik jau kitoje tyrimų srityje.

Nuo 2000 m. prasidėjo tyrimai apie ektoparazitų, erkių genetinę įvairovę, jų pernešimas ligas, patogenus, pirmuonis. Mūsų universitete šie tyrimai vyksta dar iki dabar kartu su kitais 16 doktorantų, šiandien mokslų daktarų. Kaip teigia prof. A. Paulauskas: „Tyrimų temos labai keitėsi ir šiuo metu tiriame klimato kaitos įtaką paukščių migravimui, naujų gyvūnų, erkių plitimui. Per dešimtmetį nustatėme, kad jeigu erkės anksčiau buvo aptinkamos pietų Lietuvoje, tai dabar aptinkamos ir Estijos pasienyje. Su doktorantų ir magistrantų grupe esame atlikę net ekspedicijas aplink Baltijos jūrą, organizuojame ekspedicijas po įvairias Europos šalis tyrimų medžiagos rinkimui. Nuo klimato atšilimo erkės migruoja ir taip pat atsiranda su jais nauji patogenai, virusai. Kitas svarbus klausimas Lietuvoje yra stumbrų genetinė struktūra, ligos, tad mūsų grupė tiria, kokia stumbrų genetinė įvairovė. Stumbrai pervežami ir ženklinami, paimami genetiniai ėminiai. ”. Taip pat profesorius atlieka GMO rizikos vertinimo tyrimus aplinkos ministerijoje, kuruoja aukštesnių augalų biotechnologiją, yra biotechnologų asociacijos valdybos narys.

Genetikos dėstytoju A. Paulauskas dirba nuo to laiko, kai kartu su prof. A. Sruoga buvo pakviestas į VDU. Iš pradžių tik pravesdavo laboratorinius darbus, vėliau dėstė bestuburių ir stuburinių zoologiją. A. Paulauskas siekia, kad studentai domėtųsi ir pamatytų kuo daugiau, todėl juos veždavo praktikai į Ventės ragą. Be to, kartu su VDU Miškininkystės fakulteto mokslininkais organizuoja ekspedicijas po Lietuvą. Vykdamas į tarptautines konferencijas ne tik pristato savo grupės tyrimų rezultatus, bet niekada nepraleidžia progos susipažinti (kartu įtraukiant ir dalyvaujančius  doktorantus) su įvairių žemynų nacionaliniais parkais, gamta ir gyvūnais. O viena įsimintiniausių išvykų, kurią dar ir dabar prisimena su malonumu  ir šypsena, buvo kelionė į Australiją kartu su profesore E. Kupčinskiene, kur stebėjo ne tik sterblinius gyvūnus, bet profesorės dėka susipažino su reliktiniais Tasmanijos priešistoriniais drėgnaisiais paparčių miškais.

Netgi A. Paulausko pomėgiai ir veiklos laisvalaikiu yra susiję su darbu – mėgsta būti gamtoje, stebėti, rinkti medžiagą. Dėstytojas šmaikštauja, jog naudinga yra darbą derinti su malonumu.

Taigi, jei ir jus sudomino profesoriaus Algimanto Paulausko vykdoma mokslinė veikla, o gal netgi norite prie jos prisidėti, kviečiame prisijungti prie jo mokslinių tyrimų grupės! Taip pat be galo dėkojame profesoriui už atsakymus ir  linkime pačios didžiausios sėkmės tiek profesiniame kelyje, tiek gyvenime!

Pagrindinės publikacijos, atspindinčios paskutinių 5 m. tyrimų kryptį:

  1. Paulauskas, Algimantas; Sakalauskas, Povilas; Kaminskienė, Evelina; Šimkevičius, Kastytis; Kibiša, Artūras; Radzijevskaja, Jana. First record of Haemaphysalis concinna (Acari: Ixodidae) in Lithuania // Ticks and tick-borne diseases. Munich : Elsevier B.V. ISSN 1877-959X, 2020, vol. 11, iss. 5, p. 1-3. doi:10.1016/j.ttbdis.2020.101460.
  2. Kaminskienė, Evelina ; Radzijevskaja, Jana ; Stanko, Michail; Balčiauskas, Linas; Paulauskas, Algimantas . Associations between diferent Laelapidae (Mesostigmata: Dermanyssoidea) mites and small rodents from Lithuania /Experimental and applied acarology2020, Vol. 81, no. 1, p. 149-162
  3. Lipatova, Indrė ; Ražanskė, Irma ; Jurgelevičius, Vaclovas ; Paulauskas, Algimantas . Bartonella washoensis infection in red squirrels (Sciurus vulgaris) and their ectoparasites in Lithuania /Comparative immunology, microbiology and infectious diseases. Amsterdam : Elsevier Ltd. ISSN 0147-9571, 2020, vol. 68, p. 1-5.
  4. Matulaitytė, Vesta [Jonikė, Vesta]; Paulauskas, Algimantas ; Bratčikov, Maksim ; Radzijevskaja, Jana . New record of Rickettsia vini in Ixodes lividus ticks from Lithuania /Ticks and tick-borne diseases. Amsterdam : Elsevier B.V. ISSN 1877-959X, 2020, vol. 11, iss. 3, p. 1-5.
  5. Mardosaitė-Busaitienė, Dalytė ; Radzijevskaja, Jana ; Balčiauskas, Linas; Bratčikov, Maksim [Bratchikov, Maksim]; Jurgelevičius, Vaclovas ; Paulauskas, Algimantas . Prevalence and diversity of Bartonella species in small rodents from coastal and continental areas /Scientific reports [electronic resource]. London : Nature Publishing Group. ISSN 2045-2322, 2019, vol. 9, p. 1-10.
  6. Nugaraitė, Dovilė ; Mažeika, Vytautas ; Paulauskas, Algimantas . Helminths of mustelids with overlapping ecological niches: Eurasian otter Lutra lutra (Linnaeus, 1758), American mink Neovison vison Schreber, 1777, and European polecat Mustela putorius Linnaeus, 1758 /Helminthologia. Berlin : De Gruyter. ISSN 0440-6605, 2019, vol. 56, iss. 1, p. 66-74.
  7. Sabūnas, Vytautas ; Radzijevskaja, Jana ; Sakalauskas, Povilas ; Paulauskas, Algimantas . First report of heartworm (Dirofilaria immitis) infection in an imported dog in Lithuania /Helminthologia. Berlin : De Gruyter. ISSN 0440-6605, 2019, vol. 56, iss. 1, p. 57-61.
  8. Paulauskas, Algimantas ; Galdikas, Matas ; Galdikaitė, Eglė [Galdikaitė-Brazienė, Egle]; Stanko, Michail; Kahl, Olaf; Karbowiak, Grzegorz; Radzijevskaja, Jana . Microsatellite-based genetic diversity of Dermacentor reticulatus in Europe /Infection, genetics and evolution. Amsterdam : Elsevier. ISSN 1567-1348, 2018, Vol. 66, p. 200-209.
  9. Ražanskė, Irma ; Rosef, Olav; Radzijevskaja, Jana ; Klepeckienė, Kamilė; Lipatova, Indrė ; Paulauskas, Algimantas . Infections with Bartonella spp. in free-ranging cervids and deer keds (Lipoptena cervi) in Norway /Comparative immunology, microbiology and infectious diseases. Amsterdam : Elsevier Ltd. ISSN 0147-9571, 2018, vol. 58, p. 26-30.
  10. Matulaitytė, Vesta ; Radzijevskaja, Jana ; Paulauskas, Algimantas . First records of Ixodes lividus from sand martin (Riparia riparia) nests in Lithuania /Journal of vector ecology. Hoboken, NJ : Wiley Interscience. ISSN 1948-7134, 2017, vol. 42, iss. 2, p. 264-272.
  11. Ražanskė, Irma ; Gibiežaitė, Justina Monika ; Paulauskas, Algimantas . Genetic analysis of red deer (Cervus elaphus) and sika deer (Cervus nippon) to evaluate possible hybridisation in Lithuania /Baltic forestry. Girionys : Lietuvos miškų institutas. ISSN 1392-1355, 2017, vol. 23, no. 3, p. 683-690.
  12. Griciuvienė, Loreta ; Paulauskas, Algimantas ; Radzijevskaja, Jana ; Žukauskienė, Judita ; Pūraitė, Irma . Impact of anthropogenic pressure on the formation of population structure and genetic diversity of raccoon dog Nyctereutes procyonoides / Current zoology. Beijing (China) : Institute of Zoology, Chinese Academy of Sciences (CAS). ISSN 1674-5507, 2016, Vol. 62, iss. 5, p. 413-420.
  13. Paulauskas, Algimantas ; Galdikaitė, Eglė [Galdikaitė‐Brazienė, Eglė]; Radzijevskaja, Jana ; Aleksandravičienė, Asta ; Galdikas, Matas . Genetic diversity of Ixodes ricinus (Ixodida: Ixodidae) ticks in sympatric and allopatric zones in Baltic countries / Journal of vector ecology. Hoboken, NJ : Wiley Interscience. ISSN 1081-1710, 2016, vol. 41, iss. 2, p. 244-253.
  14. Paulauskas, Algimantas ; Radzijevskaja, Jana ; Mardosaitė-Busaitienė, Dalytė ; Aleksandravičienė, Asta ; Galdikas, Matas ; Krikštolaitis, Ričardas . New localities of Dermacentor reticulatus ticks in the Baltic countries /‌/‌ Ticks and tick-borne diseases. Amsterdam : Elsevier B.V. ISSN 1877-959X, 2015, vol. 6, iss. 5, p. 630-635.
  15. Radzijevskaja, Jana ; Paulauskas, Algimantas ; Aleksandravičienė, Asta ; Jonauskaitė, Indrė ; Stanko, Michail; Karbowiak, Grzegorz; Petko, Branislav. New records of spotted fever group rickettsiae in Baltic region /‌/‌ Microbes and infection. Amsterdam : Elsevier science B.V. ISSN 1286-4579, 2015, Vol. 17, iss. 11-12, p. 874-878.

TĘSIAME RUBRIKĄ „SUSIPAŽINK SU VDU GMF MOKSLININKAIS!“

Tęsiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti bendruomenę su Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais. Norime skleisti žinią, kokie žmonės dirba ir kokius svarbius bei įdomius tyrimus jie vykdo mūsų fakultete. Tad pristatome mūsų ketvirtą rubrikos svečią – doc. dr. Liną Ragelienę. Lina Ragelienė – VDU Biochemijos katedros docentė. Šiuo metu atlieka […]

Skaityti daugiau

„Sumažink. Panaudok dar kartą. Išrūšiuok.“

Reduce. Reuse. Recycle. Šis devizas lietuviškai skambėtų: „Sumažink. Panaudok dar kartą. Išrūšiuok.“ Naudodamiesi šiais paprastais trimis žingsniais, kiekvienas savo aplinkoje galime ženkliai sumažinti susidariusių atliekų skaičių. Pirmiausiai, yra svarbu permąstyti savo įpročius, kasdienius pasirinkimus ir pagalvoti, kaip galima juos pakeisti tvaresnėmis alternatyvomis bei pritaikyti savo gyvenime. Minėtą šūkį galima išskirti į tris dalis, kurias toliau […]

Skaityti daugiau
Turinys kraunamas...