„Sumažink. Panaudok dar kartą. Išrūšiuok.“

Reduce. Reuse. Recycle.

Šis devizas lietuviškai skambėtų: „Sumažink. Panaudok dar kartą. Išrūšiuok.“ Naudodamiesi šiais paprastais trimis žingsniais, kiekvienas savo aplinkoje galime ženkliai sumažinti susidariusių atliekų skaičių. Pirmiausiai, yra svarbu permąstyti savo įpročius, kasdienius pasirinkimus ir pagalvoti, kaip galima juos pakeisti tvaresnėmis alternatyvomis bei pritaikyti savo gyvenime. Minėtą šūkį galima išskirti į tris dalis, kurias toliau panagrinėsime ir aprašysime keletu pavyzdžių.

Sumažink. Galime atsisakyti įvairių vienkartinio naudojimo daiktų, tokių, kaip: plastikiniai maišeliai, vienkartiniai stalo indai ir įrankiai (ypač gėrimų puodeliai). Įvairių dydžių plastikinius maišelius galime pakeisti į daugkartinio naudojimo medžiaginius maišelius. Beveik visi namuose turime indus ir įrankius, tad kodėl jų neįsidėjus į iškylą, kurios metu bus galima ne tik pasigrožėti gamta, bet ir jai atsidėkoti nesukuriant papildomų atliekų. Termosas yra puiki alternatyva vienkartiniams gėrimų puodeliams, svarbu tik prisiminti pasiimti su savimi. Kai kurios kavinės taiko gėrimams nuolaidą, jei atsinešate savo puodelį. Taip pat, svarbu atsisakyti daiktų, kurių jau nebenaudojate.

Panaudok dar kartą. Daugumą namuose randamų nebereikalingų daiktų galite atiduoti, kai kuriuos net parduoti, taip jūsų namuose atsiras daugiau vietos, o jūsų nebenaudojamą daiktą nusipirkęs asmuo sutaupys pinigus. Svarbiausia, kad nebus naudojami gamtos resursai, kuriant naują produktą. Šiam tikslui yra sukurtos socialinio tinklo „Facebook“ grupės, suskirstytos pagal miestą arba tam tikrą daiktų tipą ir dažniausiai pavadinime turinčios žodį „atiduotuvė“.

Išrūšiuok. Deja, tam tikrų produktų negalime daug kartų naudoti, nes jie praranda tam tikras savybes, todėl tenka juos išmesti. Svarbu nepamiršti, kad išrūšiuotos atliekos gali būti prikeltos antram gyvenimui ir tokiu būdu taip pat yra taupomi žemės ištekliai. Kuo daugiau resursų panaudosime dar kartą, tuo produktų kaina išliks pastovesnė. Klasikinis pavyzdys: 1 kg stiklo galime perdirbti į 1 kg naujo stiklo. Taip pat, jei negalite išvengti produkto pakuotės įsigijimo ar naudojimo, geriau yra siūloma rinktis stiklinę ar popierinę pakuotę, o ne plastikinę. Plastikas gali būti perdirbtas tik keletą kartų, nes kiekvieną kartą perdirbant krinta plastiko kokybė.

Dažnai girdimas pasiteisinimas, kad namuose nėra vietos rūšiuoti šiukšlėms. Nereikia pirkti 4 skirtingų dėžių, galima pradėti nuo dviejų kartoninių dėžučių, iš kurių į vieną mesti popierių, į kitą plastiką, jei jaučiamas poreikis galima kažkurią vieną padidinti. Stiklinių pakuočių namuose nėra tiek daug, tad galima jas padėti prie šiukšlių dėžės ir išnešti rankoje kartu su šiukšlėmis. Išrūšiuoti organines šiukšles gyvenant bute yra didesnis iššūkis nei rūšiuojant paprastas šiukšles (popierių, stiklą, plastiką), tačiau, jei yra galimybė, labai skatiname tai daryti, nes į sąvartyną patekusios organinės šiukšlės, susimaišiusios su kitomis neorganinėmis atliekomis, negali lengvai suirti. Dėl šios priežasties išsiskiria metanas, o tai yra vienas iš daugelio veiksnių, prisidedančių prie klimato atšilimo.

Viena iš puikiai mums žinomų iniciatyvų, skatinančių rūšiavimą – „Grąžinti verta. Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema“. Prieš atsirandant gaiviųjų gėrimų depozitui gamtoje, miesto gatvėse dažnai mėtėsi vienkartinės gėrimų pakuotės, tačiau įdiegus sistemą, dėl kurios gali būti prarandami pinigai, žmonės tapo motyvuoti rūšiuoti ir rinkti šias šiukšles. Panašiai galime mąstyti ir apie kitas stiklo, popieriaus ir plastiko pakuotes. Jei mes nerūšiuosime, tarsi apvogsime ateities kartas, nepalikdami jiems pakankamai reikiamų gamtos išteklių.

Čia išvardinta tik keletas pavyzdžių, kaip galėtume pakeisti savo gyvenimą, kuris būtų draugiškesnis mus supančiai gamtai – svarbu norėti, domėtis ir pabandyti pritaikyti.

Jei atrodo, kad vienas šeimos ūkis sukuria nedaug atliekų ir jei vis dar sunku įsivaizduoti, kiek daug atliekų gali sukaupti vienas miestas kasdieniniame gyvenime, siūlome pažiūrėti „Kūrybos kampo 360“ sukurtą vaizdo įrašą. Tikime, kad šis trumpas filmas bus puiki motyvacija pradėti keisti savo požiūrį ir įpročius. Filmo nuoroda: https://bit.ly/3n4noMN

TĘSIAME RUBRIKĄ „SUSIPAŽINK SU VDU GMF MOKSLININKAIS!“

Tęsiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti bendruomenę su Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais. Norime skleisti žinią, kokie žmonės dirba ir kokius svarbius bei įdomius tyrimus jie vykdo mūsų fakultete. Tad pristatome mūsų ketvirtą rubrikos svečią – doc. dr. Liną Ragelienę. Lina Ragelienė – VDU Biochemijos katedros docentė. Šiuo metu atlieka […]

Skaityti daugiau

Tęsiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“

Tęsiame rubriką „Susipažink su VDU GMF mokslininkais!“. Šios iniciatyvos tikslas – supažindinti bendruomenę su Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais. Norime skleisti žinią, kokie žmonės dirba ir kokius svarbius bei įdomius tyrimus jie vykdo mūsų fakultete. Tad pristatome mūsų trečią rubrikos svečią – prof. dr. Algimantą Paulauską. Algimantas Paulauskas – visuomenėje ir mokslo pasaulyje žinomas biologas, biomedicinos […]

Skaityti daugiau
Turinys kraunamas...